Gaunate daugiau nei 2 tūkst. eurų? Esate tarp turtingiausių Lietuvos gyventojų

Šios ribos skaičiuojamos ne paprasčiausiai padalijant šeimos pajamas iš žmonių skaičiaus. Kadangi suaugusieji ir vaikai dalijasi būsto, šildymo, transporto ir kitomis išlaidomis, taikoma vadinamoji ekvivalentinė skalė.

Pirmiausia susumuojamos visos namų ūkio gaunamos pajamos į rankas: atlyginimai, pensijos, nuomos ir kitos reguliarios pajamos. Tuomet apskaičiuojamas namų ūkio koeficientas: pirmajam suaugusiajam skiriamas 1, kiekvienam kitam 14 metų ar vyresniam asmeniui – po 0,5, o kiekvienam vaikui iki 14 metų – po 0,3. Pajamas reikia dalinti iš koeficiento. Tai gana lengvas būdas suprasti, kuriam ekonominiam sluoksniui priklausote.

Skurdo zonoje – daugiausia senjorai ir bedarbiai

Remiantis Eurostato pajamų pasiskirstymo duomenimis, penktadalį mažiausias pajamas gaunančių Lietuvos gyventojų sudaro vieni gyvenantys žmonės, kurių disponuojamosios pajamos nesiekia maždaug 663 eurų per mėnesį. Keturių asmenų šeimai su dviem vaikais iki 14 metų atitinkama riba būtų apie 1 393 eurus.

„Tai sluoksnis, kuriame biudžetą daugiausia sudaro būtinosios išlaidos: maistas, būstas, šildymas, vaistai ir transportas. Automobilio gedimas, dantų gydymas ar sugedusi skalbyklė čia dažnai reiškia ne nepatogumą, o skolą, atidėtą sąskaitą arba būtinybę prašyti artimųjų pagalbos“, – komentuoja „Bigbank“ Santykių su klientais valdymo departamento vadovas Lietuvoje Edvardas Arnatkevičius.

Penktadalis mažiausias pajamas gaunančiųjų beveik sutampa su skurdo rizikos grupe. 2025 metais skurdo rizikos riba siekė 699 eurus vienam gyvenančiam asmeniui ir 1 468 eurus keturių asmenų šeimai. Žemiau šios ribos gyveno 22,6 proc., arba apie 653 tūkst., Lietuvos gyventojų. 

Ypač pažeidžiami senjorai: skurdo riziką patyrė 39,2 proc. 65 metų ir vyresnių gyventojų. Tarp bedarbių tokių buvo 62 proc., tarp dirbančiųjų – 8,4 proc. 

Platusis Lietuvos pajamų vidurys – 663–1 888 eurai

Didžioji Lietuvos gyventojų dalis patenka tarp dviejų kraštutinumų. Šiai kategorijai priklauso vieni gyvenantys žmonės, gaunantys nuo maždaug 663 iki 1 888 eurų disponuojamųjų pajamų per mėnesį. Vis dėlto gyvenimas skirtinguose šio intervalo galuose smarkiai skiriasi.

Žemesnėje šio intervalo dalyje (663–1 350 eurų asmeniui arba 1 393–2 836 eurai šeimai) pagrindinė užduotis vis dar yra išlaikyti subalansuotą mėnesio biudžetą – juk vien nuoma gali sudaryti pusę turimų pajamų. Tik artėjant prie statistinio vidurio atsiranda daugiau galimybių planuoti didesnius pirkinius, atostogas ar būsto remontą.

Viršijus maždaug 1 350 eurų ribą asmeniui (arba 2 836 eurus šeimai) finansinė padėtis paprastai tampa tvirtesnė. Žmogus jau dažniau gali ne tik padengti einamąsias išlaidas, bet ir reguliariai atsidėti, investuoti. Vis dėlto net ir šioje grupėje gyvenimo kokybė labai priklauso nuo būsto paskolos, nuomos kainos, vaikų skaičiaus ir kitų ilgalaikių įsipareigojimų.

„Šie trys pajamų penktadaliai gerai parodo, kad nėra vienos aiškios ribos, nuo kurios žmogus staiga tampa finansiškai saugus. Viename intervalo gale vis dar tenka kruopščiai planuoti kiekvienas didesnes išlaidas, kitame – jau galima nuosekliai kaupti. Tačiau 850 eurų pajamos nuosavame būste ir tokia pati suma nuomojantis reiškia visiškai skirtingą kasdienybę“, – komentuoja E. Arnatkevičius.

Didelę reikšmę turi ir namų ūkio sudėtis. Pavyzdžiui, du suaugusieji be vaikų, gaunantys po 1 250 eurų, pagal ekvivalentines pajamas patektų į ketvirtąjį pajamų penktadalį. Augindami du vaikus, jie atsidurtų statistiniame viduryje, nors jų atlyginimai nepasikeistų. Tai rodo, kad žmogaus vietą pajamų pasiskirstyme lemia ne vien jo atlyginimas, bet ir tai, kiek žmonių iš bendrų pajamų gyvena.

Turtingiausias 1 procentas gauna daugiau nei 5 382 eurus per mėnesį

Norint patekti tarp penktadalio didžiausias pajamas gaunančių Lietuvos gyventojų, vienam gyvenančiam žmogui reikia daugiau kaip 1 888 eurų disponuojamųjų pajamų per mėnesį. Keturių asmenų šeimai riba siekė maždaug 3 964 eurus.

Šis skaičius gali pasirodyti mažesnis, nei įprasta įsivaizduoti kalbant apie turtinguosius. Tačiau aukščiausias penktadalis yra labai nevienalytis: jame yra ir 2 tūkst. eurų gaunantis specialistas, ir keliasdešimt tūkstančių uždirbantis verslininkas.

Aukščiausiame penktadalyje prasideda visai kitos ribos. Norint patekti tarp dešimtadalio gyventojų, gaunančių didžiausias pajamas, vienam žmogui reikia daugiau kaip 2 483 eurų, norint būti tarp 5 proc. didžiausias pajamas gaunančių gyventojų – daugiau kaip 3 207 eurų, o tarp 1 proc. didžiausias pajamas gaunančiųjų – daugiau kaip 5 382 eurų per mėnesį.

Turtingiausias penktadalis gauna apie 42,1 proc. visų ekvivalentinių disponuojamųjų pajamų, o mažiausias – tik 6,4 proc. Jų pajamos skiriasi maždaug 6,5 karto. Lietuvos Gini koeficientas, rodantis pajamų nelygybę, siekia 35,5. Blogesnis rezultatas Europos Sąjungoje fiksuotas tik Bulgarijoje ir Latvijoje.

E. Arnatkevičius pastebi, kad tvirta vidurinioji klasė prasideda tada, kai namų ūkis gali ne tik vartoti, bet ir kaupti. „Mūsų naujausia apklausa rodo, kad 32 proc. lietuvių santaupų neturi, o 34 proc. turi iki 5 tūkst. eurų. Tad net ir dalis Lietuvos viduriniosios klasės tebegyvena pažeidžiamai, nors yra ir nedidelė dalis kuklias pajamas gaunančių būsto savininkų, kurie yra finansiškai atsparesni, nei galima būtų spręsti pagal jų mėnesines pajamas“, – priduria specialistas.

Lietuvoje norint patekti tarp penktadalio didžiausias pajamas gaunančių gyventojų, nebūtina būti milijonieriumi – vienam žmogui pakanka maždaug 1,9 tūkst. eurų disponuojamųjų pajamų. Tačiau tikroji ekonominė riba atsiranda tada, kai atlyginimą pradeda papildyti sukauptas turtas, investicijų pajamos ir galimybė pasirinkti, o ne tik apmokėti sąskaitas.