Gerovės valstybės išraiška Lietuvoje jaunų šeimų atžvilgiu: būsto kreditas

Lietuvos Vyriausybė ėmėsi iniciatyvos jaunų šeimų būsto įsigijimui. Ši priemonė yra skirta finansinės paramos jaunoms šeimoms suteikimui, kurios nori įsigyti nuosavą būstą.

Tokios subsidijos yra skiriamos pradiniam būsto įsigijimo krūvio mažinimui, suteikiant jaunoms šeimoms finansinę lengvatą įgyti savo pirmąjį būstą.

Vadovaujamasi Lietuvos Respublikos finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymu ir Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikimo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu.

Pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms finansinė paskata (subsidija) skiriama būsto kredito dalies apmokėjimui arba pradinės įmokos padengimui. Subsidijos dydis yra apskaičiuojamas nuo būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos:

• jaunoms šeimoms, neauginančioms vaikų ar vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), – 15 proc.
• jaunoms šeimoms, auginančioms vieną vaiką ar vieną vaiką, kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), – 20 proc.
• jaunoms šeimoms, auginančioms du vaikus, kuriems (ar vienam iš jų) gali būti nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), – 25 proc.
• jaunoms šeimoms, auginančioms tris ar daugiau vaikų, kuriems (ar vienam iš jų) gali būti nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), – 30 proc.

Kreditas gali būti suteikiamas pirmajam būstui įsigyti, statyti ar rekonstruoti, o bendra mėnesio įmokų, mokamų kredito įstaigoms, suma negali viršyti 40 proc. visų per mėnesį gaunamų grynųjų pajamų.

Asmuo, norintis gauti būsto kreditą pirmajam būstui įsigyti su valstybės finansine paskata, turi pristatyti savivaldybės, kurioje jis yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, išduotą nustatytos formos pažymą (originalą) apie tai, kad jis gali pretenduoti į subsidiją, bei kitus reikiamus dokumentus.

Savivaldybės išduota pažyma bankui turi būti pristatyta per 15 dienų nuo pažymoje nurodytos datos.

Jaunoms šeimoms, kurios siekia įsigyti būstą, kylančios nekilnojamojo turto kainos gali būti didelis iššūkis.

Pastaraisiais metais Lietuvoje stebėjome sparčią nekilnojamojo turto vertės augimą, ypač - didžiuosiuose miestuose ir patraukliuose miesteliuose. Šis augimas gali padidinti pradinį įnašą, kurį jaunos šeimos turi sumokėti, norėdamos įsigyti būstą.

Didėjančios nekilnojamojo turto kainos gali priversti jaunas šeimas ieškoti alternatyvių sprendimų. Kai kurioms šeimoms tai gali reikšti ilgesnį laiką pradinio įnašo taupymui, dar kitas šeimas tai gali versti emigruoti, tikintis gauti daugiau pajamų svetur, o dar kitoms šeimoms tai gali būti išvis nepasiekiamas tikslas.

Jaunų šeimų būsto įsigijimas ne tik skatina ekonomikos augimą dėl perkamosios galios, bet ir turi teigiamą poveikį socialiniam stabilumui, nes įsigytas būstas jaunoms šeimoms sukuria saugesnę ir stabilesnę aplinką.

Taip pat svarbu užtikrinti, kad programa būtų teisinga ir skatintų įsigyti būstą ne tik turtingesnėms jaunoms šeimoms, bet ir toms, kurios yra labiau ekonomiškai pažeidžiamos.

Ši iniciatyva – tai tipiška „gerovės valstybės“ išraiška, kuri turi teigiamą poveikį jaunų žmonių gyvenimui ir visos šalies vystymuisi ilguoju laikotarpiu, o taip pat mažina emigraciją bei skatina socialinę ir ekonominę gerovę.