Grūdų ir trąšų kainos kraupina ūkininkus

Lietuvos ūkininkai šiuo metu grūdų neparduoda dėl mažų supirkimo kainų. Klaipėdos uosto nepasiekia ir Ukrainos bei Rusijos grūdai.

Kitais metais grūdų sektoriuje prognozuojama dar sudėtingesnė situacija. Tikimasi mažesnio grūdų derlius, nes žiemkenčių laukų tręšimas sumažintas 3-4 kartus.

Klaipėdos rajone dirbantis ūkininkas Rytis Kernagis sako, kad įprastais metais šiuo laikotarpiu, pasibaigus derliaus nuėmimo karštinei, grūdų kaina jau pradėdavo kilti, tačiau dabar ji išlieka labai žema.

„Dar balandžio-gegužės mėnesiais antros klasės kviečius uoste parduodavome po 400 eurų už toną, o dabar moka tik 310 eurų“, - „Vakarų ekspresui“ sakė R. Kernagis.

Anot jo, tuo pat laikotarpiu trąšų (salietros) kaina išaugo nuo 900 eurų iki 1 300-1 400 eurų už toną. Ir net už tokią kainą trąšų įsigyti kyla problemų. Trąšų pardavėjai neskuba jų tiekti, patys bijodami rizikuoti, kad už tokią kainą nepavyks parduoti.

Pasak R. Kernagio, tuomet, kai trąšos kainuodavo po 400 eurų už toną, į hektarą jų buvo beriama po 200-300 kilogramų. Šiemet patręšta minimaliai, 4 kartus mažiau, - po 70 kilogramų hektarui.

„Aišku, priklausys ir nuo oro sąlygų, bet kitais metais derlius tikrai bus daug mažesnis. Šiemet jis tikrai neblogas“, - sako R. Kernagis.

Jo šeimos ūkis, kur dirba su broliu ir tėvu bei vienas samdomas žmogus, specializuojasi auginti grūdus. Greitai persiorientuoti auginti daržoves ar galvijus nėra galimybės, nes reikalingos didelės investicijos.

Atsiskaitė su bankais

Šiemet R. Kernagio ūkį išgelbėjo tik tai, kad pavyko parduoti grūdus pagal išankstines sutartis, kurios buvo pasirašytos užfiksavus didesnes kainas.

„Apie ketvirtadalį grūdų laikome sandėliuose, nes dabar parduoti neapsimoka“, - sako R. Kernagis.

Jis džiaugiasi, kad pardavus grūdus pavyko atsiskaityti su bankais, padengti kitas išlaidas.

„Tačiau kitų metų laukiame su nerimu. Kokia bus situacija, neįmanoma prognozuoti“, - visiškai nesigirdi optimizmo ūkininko, kurio ūkis turi 600 ha dirbamos žemės, balse.

Rinkoje - pasyvumas

Pasak „Linas Agro“ grūdų prekybos vadovo Svajūno Banelio, šiandien grūdų rinkos yra pasyvios, ir tai yra dėl keleto priežasčių.

„Pirmiausia - ypač aktyvūs buvo pirmieji sezono mėnesiai, liepa ir rugpjūtis. Per šiuos mėnesius iš Lietuvos buvo išplukdyta nemažai grūdų, nes pirkėjai, matydami nestabilią geopolitinę situaciją, pirko ankstyvas pozicijas ir jas plukdėsi į savo malūnus“, - sako S. Banelis.

Anot jo, taip norėta užsitikrinti pakankamą grūdų ir produkcijos likutį savo šalyse. Tačiau jau rugpjūtį kraunat paskutinius laivus buvo pradėta šnekėti apie eksporto koridorių iš Ukrainos, apie į Europos Sąjungą vis dėlto atvykstančius grūdus iš Rusijos, ir tai po truputį virto realybe.

„Ukrainai buvo atidarytas eksporto koridorius vandens transportu per Juodąją jūrą, o iš Rusijos grūdų srautai, taip pat ir į Baltijos šalių uostus, pradėjo važiuoti didesniais tempais“, - situaciją rinkoje apibūdina S. Banelis.

Anot jo, pirkėjai, atidarius koridorių, rinkosi ir šiuo metu renkasi gerokai pigesnius grūdus iš Ukrainos, todėl natūralu, kad srautai ir krovimo tempai iš Baltijos šalių jūrų uostų mažėjo, dėl to kainos taip pat mažėjo, nes Baltijos šalių grūdams atsirado labai stipri konkurencija.

Konkuruoja ir kokybe

Anot „Linas Agro“ grūdų prekybos vadovo, derlius Lietuvoje buvo gana geras kiekybės prasme, tačiau kokybės prasme, kaip ir kasmet, keliantis nemažai iššūkių. Tenka susidurti su mažesniu baltymų kiekiu, mažesniu saiko svoriu ir glitimo kiekiu kviečiuose.

„Rapsų kokybė panaši į praeitų metų - aliejingumas sausoje medžiagoje siekia šiek tiek per 45 proc. Ankštinių kultūrų kokybė geresnė nei pernai metais, nes ūkiams laiku pavyko nuimti derlių ir gamtos sąlygos buvo palankios auginimui“, - sako S. Banelis.

Anot jo, kiekio prasme Lietuva nepasiekė 2019-2020 metų rekordo, tačiau esame netoli jo. Skaičiuojame, kad šių metų visų kultūrų derlius Lietuvoje turėtų siekti apie 7,5 mln. tonų.

Atsigavimas prieš Naujuosius?

Didesnio aktyvumo kraunant grūdus galima būtų tikėtis prieš Naujuosius metus, nes susitarimas dėl eksporto koridoriaus vandens transportu iš Ukrainos galioja iki 2022 metų lapkričio 22 dienos, todėl pirkėjai, nežinodami, ko toliau tikėtis, dairosi į vėlyvesnes pozicijas prieš Naujuosius metus.

„Taip pat didelė nežinomybė, kokių sankcijų Europos Sąjunga dar imsis prieš Rusiją, nes šios šalies šių metų grūdų derlius yra rekordinis, o būtent kviečių eksporto potencialas yra 47-48 mln. tonų“, - teigia S. Banelis.

Uostas jau pajuto

„Vakarų ekspreso“ duomenimis, rugsėjo mėnesį grūdų eksportas per Klaipėdos uostą yra pasiekęs rekordines žemumas. Nors oficialios rugsėjo mėnesio statistikos dar nėra, tačiau Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos duomenys rodo, kad ir sausio-rugpjūčio mėnesių duomenys jau yra neigiami.

Šiemet grūdų krova per aštuonis mėnesius sumažėjo 9 procentais, arba 174 000 tonų mažiau perkrauta grūdų nei pernai per tą patį 2021 metų laikotarpį.

2021 m. sausio-rugpjūčio mėnesiais krauta 1,924 milijono tonų grūdų, šiemet - 1,750 milijono tonų.

UAB Birių krovinių terminalo savininkas Igor Udovickij yra pareiškęs, kad vien jo valdomas terminalas galėtų perkrauti apie 10 milijonų tonų grūdų.

Daug kalbama apie galimybę krauti Ukrainos grūdus. Tačiau šiandien jie į Klaipėdos uostą nevežami.

O ir geležinkelio pajėgumai per Lenkiją, skirtingais duomenimis, vertinami apie 2-3 milijonus tonų grūdų per metus.

Panašu, kad paskutinės tendencijos Klaipėdos uostui nėra optimistinės. Čia neplūsta ne tik ukrainietiški grūdai, bet dėl kitąmet prognozuojamo mažesnio derliaus gali sumažėti ir vietinių grūdų srautas.

Dėl geopolitinės situacijos maži tikėtina, kad Klaipėdoje bus kraunami ir rusiški grūdai.