Gyventojai piktinasi, kad bankai čia tik uždarbiauja: jau net skolinti nenori

Apie šią situaciją dar svarstant bankų laikinojo solidarumo įnašo idėją buvo kalbama Seimo Biudžeto ir finansų komitete.

Tuomet Lietuvos banko atstovas atskleidė, kad trečdalis komercinių bankų turto yra Lietuvos banke, ir neslėpė, jog situacija nėra tipinė.

Jis pateikė duomenis, kad anksčiau, pavyzdžiui, iki 2015 m., ši laikomo turto dalis siekė 5 proc. lygį, o kai apie trečdalį likvidžių lėšų balanso bankai laiko centriniame banke, tai jau netipinė situacija. Ypač, kai kartu Europos centrinis bankas keičia savo politiką ir palūkanos kyla.

Jos, pasirodo, mokamos ir už Lietuvos banke laikomą bankų likvidų turtą - palūkanų norma siekia apie 3 proc.

Tokia informacija sukėlė klausimų. Skaitytojai ėmė domėtis, ar palūkanas, kurias Lietuvos bankas moka komerciniams bankams, padengia mokesčių mokėtojai? „18 mlrd. eurų yra milžiniška suma ir net mažiausias procentas nuo tos sumos yra dideli pinigai.

Argi Lietuvos bankas išlaikomas ne iš biudžeto?

Tuomet išeitų, kad ir palūkanas komerciniams bankams sumokame mes, mokesčių mokėtojai? Jeigu tai tiesa, tai didžiausia afera, kokia gali būti", - stebėjosi vienas skaitytojas.

Kitas teiravosi, kodėl tokia didelė turto dalis yra laikoma centriniame banke: „Ar ne todėl, kad pavyktų uždirbti iš didesnių palūkanų? Panašu, kad jos naudingos tik bankams.

Pavyzdžiui, aš turiu paskolą, kurią imant bankas labai griežtai vertino mano mokumą.

Dabar, kai palūkanos pakilo kelis kartus, niekas neklausia, ar aš galiu padengti paskolą, ir nėra jokios ribos, ties kuria palūkanos būtų dėl to stabdomos."

„Vakaro žinios" kreipėsi į Lietuvos banką, kuris patvirtino, kad skelbiami skaičiai yra tiesa.

„Kaip gyventojai savo santaupas patiki kredito įstaigoms, taip kredito įstaigos perteklines lėšas (t.y. lėšas, kurių nereikia skolinimui ir kitai veiklai) patiki centriniam bankui, kaip aukščiausią saugumo reitingą turinčiai institucijai.

Už terminuotą indėlį tiek kredito įstaigos gyventojams, tiek centriniai bankai - kredito įstaigoms moka palūkanas.

Pavyzdžiui, Lietuvos komerciniai bankai už metų trukmės indėlį gyventojui siūlo nuo 2,50 proc. iki 3,75 proc. metinių palūkanų, kredito unijos - nuo 0,70 proc. iki 4,20 proc. metinių palūkanų", - nurodė banko atstovas Giedrius Šniukas.

Kartu jis prideda, kad su komercinių bankų indėliais centriniame banke yra kiek kitaip: „Siekdamas suvaldyti infliacinius procesus, Europos centrinis bankas 2022 m. pradėjo didinti pagrindines palūkanų normas vis dar esant itin dideliam euro zonos bankų sektoriaus likvidumui, kuris susidarė dėl fiskalinių ir pinigų politikos priemonių atsako į pasaulio ekonomiką sukrėtusią COVID-19 pandemiją.

Pastarosios priemonės buvo reikalingos siekiant stabilizuoti ekonomiką, išsaugoti darbo vietas ir išvengti kitų neigiamų padarinių ekonomikai.

Dėl minėtų priežasčių ir teigiamo prekybos balanso Lietuvoje pandemijos laikotarpiu indėliai pradėjo augti kur kas sparčiau nei suteiktos paskolos, o tai prisidėjo prie itin mažo paskolų ir indėlių santykio ir atitinkamai didesnių likvidžių lėšų rezervų.

Be to, kai kurie rinkos dalyviai dėl verslo modelių, kurie, pavyzdžiui, yra daugiau orientuoti į mokėjimo paslaugų teikimą, didžiąją turto dalį laiko likvidžia forma.

Tai lemia, kad susidariusį likvidumo perteklių bankai daugiausia laiko centriniame banke, kur už naudojimąsi indėlių galimybe šiuo metu gauna nustatytą 3,25 proc. grąžą.

Šios palūkanos, už naudojimąsi Lietuvos banko indėlio galimybe, yra mokamos kredito įstaigoms ne iš valstybės biudžeto, o iš Lietuvos banko aktyvų ir yra pinigų politikos dalis."

Interviu su ekonomistu, profesoriumi Povilu GYLIU:

- Ar tai, kad komerciniai bankai trečdalį turto laiko Lietuvos banke ir gauna už tai palūkanas, yra normali situacija?

- Centriniuose bankuose bankai laiko privalomą rezervą, kurį galima pavadinti atsargomis. Kartu bankai savo pinigus naudoja įvairiai, taip pat ir laikydami kitose finansinėse įstaigose.

Bet, kiek žinau, didelės dalies indėlių bankai nepanaudoja. O gaunant tas 3 proc. palūkanas bankas gauna papildomas pajamas ir taip didina savo pelną.

Kurį, beje, paprastai išveža iš Lietuvos ir taip mažinamas BVP. Bankams tokia situacija yra gera - jie savo pinigus gana pelningai laiko visiškai nerizikuodami, vietoj to, kad kredituotų verslus ir namų ūkius.

- Bankai papildomai naudojasi didesnėmis palūkanomis, kad padidintų pelną?

- Jie kala pinigus, o kai blogai, jie bėga. Suprantu, kad šiuo metu yra krizė, bet reikėtų ieškoti tam tikro aukso viduriuko. Juk neseniai turėjome kitą istoriją, kai 2009 m. užsienio bankai atitraukė lėšas ir smarkiai prisidėjo prie to, kad mūsų BVP smuko 15 proc. per metus.

Suprantama, kad bankai žiūri savo interesų. O viešąjį interesą turėtų saugoti centrinis bankas, bet aš nematau ten žmonių, kuriems rūpėtų viešasis nacionalinis interesas.

Lietuvoje valstybė tarnauja privačiam interesui, nors turėtų būti atvirkščiai. Viešasis interesas turi būti aukščiau nei privačių bankų.

Dabartinėje situacijoje mes, lietuviai, per indėlius bankuose sunešame pinigus, jie sukrauna pelnus ir juos išsiveža. Bet kadangi moralė nėra šio pasaulio dimensija, tokie dalykai ir vyksta.

- Lietuvos bankas ir komercinių bankų atstovai tikina, kad palūkanos keliamos siekiant išvengti neigiamų padarinių ekonomikai. Investuotojai sako priešingai - tai ir paskatino bankų griūtis kai kuriose šalyse. Kaip manote jūs?

- Klasikinis elgesys, kai esant infliacijai branginami pinigai. Ir tai veikia. Bet kita vertus, jeigu auga palūkanos, vadinasi visiems - ir verslui, ir namų ūkiams - skolintis yra brangu.

Tai mažina verslo aktyvumą, o namų ūkiai mažiau perka. Tai yra kardas, kurio ašmenys sminga į abi puses.

Todėl reikia labai subtiliai elgtis, kad būtų įmanoma išlaikyti pusiausvyrą, nes aukštos palūkanų normos, nesvarbu, esame Europoje ar Amerikoje, stabdo ekonomikos augimą.

- Kodėl Lietuvoje palūkanų didinimas pristatomas kaip gelbėjimosi ratas?

- Nes pas mus visi kalbantys ekspertai yra iš komercinių bankų. Argi jie gali kažką blogo pasakyti prieš komercinius bankus? Žinoma, kad ne, juk iš to gauna pinigus, o paskui pozuoja prie prabangių automobilių.

Be to, juk žmogus padėdamas banke indėlį praktiškai kredituoja banką. Vadinasi, jis turi gauti palūkanas. Paskui bankai perskolina kredituodami verslą ar namų ūkius ir irgi gauna palūkanas. Ir šios palūkanos yra didesnės už pirmąsias.

Tai yra didelė bankų pajamų dalis. Centrinis bankas turėtų prižiūrėti, kad jeigu pakilo palūkanų norma, indėlininkams bankas taip pat turėtų kelti mokamą palūkanų normą.

Ar kas nors prižiūri Lietuvoje šiuos procesus?

Bankai nusirenka grietinėlę, išsiveža pelnus ir taip mažina mūsų BVP, mūsų biudžetą, ir dar mokesčių mokėti nenori. Laukinio kapitalizmo atstovai iš Skandinavijos šalių.

- Kylant kreditų palūkanų normoms, gyventojai stebisi, kodėl bankams neįdomu, ar gyventojai pajėgūs mokėti įmokas. Skolinant pinigus, atsižvelgiama į tvarias pajamas, tačiau kylant palūkanoms niekas neperskaičiuoja, kokios yra žmogaus tvarios pajamos ir ar jis pajėgus dengti paskolą.

- Tai jau susiję su Lietuvos banko ir Vyriausybės misija saugoti viešąjį interesą, taip pat ir su tuo, kad negalima nuskurdinti ir bankrotinti verslų ir namų ūkių.

Kai ekonomika eina į krizę, žmonės netenka darbų, pajamų. Čia didžiulis vaidmuo turėtų tekti ir LRT, kad žmonės, imdami paskolas, suprastų rizikas.

O dabar viešąją nuomonę formuoja tie, kurie gina privatų interesą. Todėl žmonės nesupranta ką daro, net ir šiuo metu iš inercijos ima paskolas, neįsivaizduodami, į kokį pasaulį mes einame.