Ima šimtus tūkstančių siekiančias paskolas, bet apie tai negalvoja: finansų ekspertė įvardijo dažną klaidą

Daugiau nei du dešimtmečius finansų srityje dirbanti būsto finansavimo ekspertė Gineta Dervinskienė šį paradoksą mato kasdien. Jos darbas nesibaigia ties paskolos sutartimi. Svarbiausia – kad žmogus namuose jaustųsi saugus ir po daugelio metų. Kalbėdama apie gyvybės draudimą, ji į pirmą vietą iškelia ne produktą, o atsakomybę, ramybę ir žmones, kuriuos labiausiai mylime.

Ta pati suma – dvi skirtingos ateitys

Kaip skirtingai gali pakrypti gyvenimas, priklausomai nuo šiandien priimto sprendimo, parodo paprastas pavyzdys. Vienas žmogus kas mėnesį atsideda po 15 eurų, kitas už panašią įmoką pasirenka 100 tūkst. eurų gyvybės draudimo apsaugą.

Po metų pirmasis bus sukaupęs 180 eurų. Antrasis visus tuos metus turi 100 tūkst. eurų apsaugą. Jei po metų abiem nutiktų nelaimė, jų šeimų finansinė padėtis skirtųsi iš esmės. Ta pati mėnesio suma, du sprendimai ir dvi visiškai skirtingos šeimų ateitys.

„Kaupimui reikia laiko, o gyvenimas, deja, ne visada jo duoda“, – sako G. Dervinskienė.

Kol viskas gerai, sunku įvertinti, kokią ramybę ir finansinį saugumą suteikia apsauga. Tai vienas iš sprendimų, kurių vertės niekas nenori patirti asmeniškai.

„Esame linkę atidėlioti nemalonius sprendimus, tačiau gyvenimas nelaukia, kol būsime pasiruošę. Netikėta liga ar nelaimė situaciją gali pakeisti per akimirką. Tik tada suprantame, kad svarbiausia ne mėnesio įmoka, o galimybė apsaugoti šeimos finansinį stabilumą“, – pažymi ekspertė.

Ginetai kartais tenka išgirsti priekaištų, esą tiek metų mokėjau, o nieko nenutiko, vadinasi, mokėjau be reikalo.

„Tačiau jeigu po daugelio metų klientas gali pasakyti, kad draudimo neprireikė, tuo nuoširdžiai džiaugiuosi – vadinasi, nelaimė jo šeimos nepalietė“, – atsako ji.

Nelaimės nesirenka

Kai kurios istorijos liko su Gineta visam gyvenimui.

„Jaunas vyras buvo visiškai sveikas. Niekas negalėjo numatyti, kad paprastas virusas trumpos komandiruotės į užsienį metu baigsis tragedija. Tačiau jis buvo priėmęs atsakingą sprendimą – turėjo gyvybės draudimą. Tą akimirką pats žmogus artimiesiems padėti nebegalėjo, tačiau sprendimas padėjo už jį“, – dalijasi ji.

Kita klientė net nevairavo, tiesiog važiavo taksi – įvyko didelė avarija, traumos buvo labai sunkios, gyvenimas pasikeitė akimirksniu. Tačiau moteris buvo pasirūpinusi apsauga, tad bent finansinis pagrindas išliko tvirtas.

„Nelaimės nesirenka nei amžiaus, nei profesijos, nei pajamų – jos tiesiog nutinka“, – įsitikinusi G. Dervinskienė.

Tylus tikėjimas, kad viskas bus gerai

Būsto kainos yra pasiekusios tokias aukštumas, kad žmonės vis dažniau ima šimtus tūkstančių eurų siekiančias paskolas. Tačiau tuo metu jie dažniausiai galvoja apie tai, kaip įsirengti namus ir kiek išlaidų patirs, o sprendimą dėl apsaugos nukelia į ateitį.

„Tačiau čia slypi didžiausia rizika. Įsivaizduokime šeimą, kurioje vyras yra pagrindinis maitintojas, o žmona augina vaikus. Nutinka nelaimė. Jei ateis sunkmetis, žmona būsto greičiausiai neparduos arba jo kaina neatitiks lūkesčių. Net pardavusi ir padengusi paskolą, likusi vienintelė pajamų gavėja ji gali nebegauti naujos paskolos. Šeima liktų neapsaugota“, – atkreipia dėmesį G. Dervinskienė.

Būtent tokios situacijos, anot jos, geriausiai parodo, kad būsto paskola ir finansinė apsauga yra neatsiejami dalykai. Todėl finansinis planas turėtų remtis dviem atramomis – kaupimu ateičiai ir apsauga nuo netikėtumų. Abi vienodai svarbios: viena padeda kurti ateitį, kita – ją išsaugoti.

Sprendimą priėmė galvodama ne apie save

Apie gyvybės draudimą ekspertė kalba ne tik kaip specialistė – šį sprendimą yra priėmusi ir pati. Pirmiausia – galvodama apie vaikus.

„Jeigu vieną dieną manęs neliktų, nenorėčiau, kad vaikai kartu su netektimi paveldėtų ir mano finansinius rūpesčius. Mano įsipareigojimai – mano atsakomybė“, – sako Gineta.

Šio pokalbio tikslas, anot jos, ne priversti nedelsiant apsispręsti, o paskatinti bent trumpam stabtelėti ir sąžiningai savęs paklausti – kas šiandien finansiškai priklauso nuo manęs? Kokius ilgalaikius įsipareigojimus turiu? Kiek laiko mano šeima galėtų išlaikyti dabartinį gyvenimo lygį, jei mano pajamų staiga nebeliktų? Ar mano turima apsauga vis dar atitinka dabartinį gyvenimą?

„Jei bent vienas atsakymas kelia abejonių, verta pasidomėti gyvybės draudimu. Ne todėl, kad tikimės blogiausio, o todėl, kad norime apsaugoti artimuosius“, – pažymi G. Dervinskienė.

Jos teigimu, didžiausia klaida – ne neapsidrausti, o manyti, kad sprendimą visada spėsime priimti rytoj.

„Gyvenimo trukmės pasirinkti negalime. Tačiau galime pasirinkti, kokį saugumą paliksime tiems, kuriuos mylime“, – apibendrina ekspertė.

PR