Indrė Genytė-Pikčienė: po truputį išsikvepia eksporto lokomotyvas

„Po truputį išsikvepia eksporto lokomotyvas, kuris buvo labai svarbi ekonomikos augimo dedamoji pastaraisiais metais ir tam yra nemažai išorinių priežasčių, nes visoje Europos Sąjungoje po truputį gamybos srityje juntamos sulėtėjimo nuotaikos, pasikeitę lūkesčiai, prie to prisideda ir rekordiškai išaugusios žaliavų kainos, ilgą laiką užsidariusi Kinija ir daug tarptautinių aplinkybių“, – BNS penktadienį sakė „INVL Asset Management“ ekonomistė. 

„Kadangi esame maža ir atvira ekonomika, tie išoriniai faktoriai ir lemia eksportuotojų rodiklių dinamiką“, – pridūrė ji. 

Ekonomistės teigimu, pastaruoju metu ypač neramina lūkesčių tendencijos, dėl galimos recesijos pradeda nuogąstauti tiek centrinių bankų, tiek ir didžiausių šalių analitikai.

„Aplinkybės itin neraminančios: tiek karas, tiek aukštos žaliavų kainos, tiek ir paūmėjusi pleištis tarp Rytų ir Vakarų ekonomikos židinių, visa tai niaukia perspektyvas. Nerimas dėl recesijos baimės veikia lūkesčius ir matome tai, kad įmonės santūriau savo planus dėliojasi, programuoja jų išsipildymą“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.

Ekonomistės teigimu, labiausiai eksportą mažina išaugusios sąnaudos dėl išorinių veiksnių, žaliavų rinkų tendencijų, be to, jaučiamas spaudimas dėl darbo sąnaudų. Prie prastesnių tendencijų prisideda ir vangesnė paklausa.

„Besipučiančios sąnaudų eilutės sukuria labai daug įtampų įmonėms, o iš kitos pusės, vangesnės paklausos aplinkybės Vakaruose, nes sąnaudos auga ne vien Lietuvoje, o ir kitose šalyse ir jau gniaužia galimybes didinti importą iš mūsų“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.

Pasak jos, dėl situacijos neapibrėžtumo kol kas sunku pasakyti, kaip toliau vystysis situacija, tačiau numatomas vangesnės ekonomikos raidos etapas, negalima atmesti ir techninės recesijos. 

Lietuvos prekių eksportas šiemet gegužę, palyginti su balandžiu, traukėsi 0,3 proc. iki 3,46 mlrd. eurų, o importas – 7,5 proc. iki 3,98 mlrd. eurų. Lietuviškos kilmės prekių eksportas sumažėjo 5,9 proc. iki 2,11 mlrd. eurų, o užsienio prekybos deficitas siekė 523 mln. eurų.

Statistikų teigimu, eksporto sumažėjimui per mėnesį įtakos turėjo kritęs mineralinio kuro, mineralinių alyvų ir jų distiliavimo produktų (39,6 proc.), trąšų (8,8 proc.) eksportas. Importo sumažėjimą lėmė sumažėjęs mineralinio kuro, mineralinių alyvų ir jų distiliavimo produktų (38,9 proc.), įvairių chemijos produktų (47,8 proc.) importas.

Per metus – gegužę, palyginti su 2021 metų geguže – eksportas padidėjo 26,3 proc., importas – 28,2 proc.

BNS