tuščios lentynos

Ištuštėjusios parduotuvių lentynos: lietuviai neįperka maisto ar tik pasidavė netikėtai nuolaidai?

(4)

Gyventojai skaičiuoja, kad maistui tenka išleisti vis daugiau pinigų. Kainų specialistai pastebi, kad daugelis žmonių įprastomis kainomis maisto tiesiog nebeįperka, todėl ieško akcijų ir nuolaidų. Jų metu gyventojai plūsta į parduotuves ir tuština lentynas.
 

Štai portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Rasa pasakojo, kad pirmadienį nuvykusi apsipirkti į „Norfos“ parduotuvę rado tuščias lentynas.

„Perskaičiau, kad būtent pirmadieniais, nuo 17 val. šiame prekybos tinkle taikoma 50 proc. nuolaida vaisiams ir daržovėms. Tačiau ten nuvykusi po darbo, apie 19 val., radau jau tuščias lentynas.

Vis tik pavyko nusipirkti po kilogramą pomidorų ir apelsinų bei vieną brokolį. Už juos su nuolaida sumokėjau beveik 2 eurus“, – pasakojo moteris.

Anot jos, daugelis žmonių bando sutaupyti, todėl ir stengiasi medžioti nuolaidas.

„Prieš porą savaičių kitas prekybos tinklas „Maxima“ taikė 50 proc. nuolaidas ne maisto prekėms. Tuomet parduotuvėje, kurioje lankiausi nebeliko skalbimo miltelių ir keptuvių. Žmonės beveik viską, kas buvo parduotuvėje ir išpirko.

Kažin, ar visiems tikrai reikėjo keptuvių, gal tik pirko, nes pigu. Tačiau 50 proc. nuolaida tikrai didelė. Taigi, nors šiuo metu tų daiktų ir nereikia, bet verta nusipirkti ir pasidėti ateičiai“, – sakė Rasa.

Daugeliui gyventojų pajamų maistui neužtenka

Kainų lyginimo portalo pricer.lt maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas tikino, kad ne tik „Norfa“ siūlo pigiau nusipirkti vaisių ir daržovių.

„Kiti prekybos tinklų atstovai irgi džiūgauja, kaip gerai, kad klientai perka besibaigiančio galiojimo prekes iš nukainavimų kampelių. Toliau galėtų sekti džiūgavimas, kaip greitai žmonės iš prekybos tinklų konteinerių susirenka išmestą maistą. Net ir utilizuoti jo nebereiks“, – ironizavo kainų specialistas.

P. Čepkauskas skaičiavo, kad, palyginti su 2020 m., maisto prekės Lietuvoje per 4 metus brango 50 procentų.

„Nors atskirų prekių, pavyzdžiui, aliejaus defliacija (kainos mažėjimas) ir buvo, bet bendrai viskas tik augo ir niekas į prieškarinį lygį negrįžo.

Ar gyventojų pajamos tai padengė? Be abejonės, ne. Pasižiūrėkime į paramos maistu gavėjų dinamiką – nors gyventojų skaičius Lietuvoje praktiškai toks pats, bet paramos gavėjų daugėja“, – komentavo specialistas.

500 eurų per mėnesį vien maistui

Anot kainų specialisto, pastaruoju metu žaliavos, energija pinga, produktų savikaina mažėja, tačiau nei gamybininkai, nei tarpininkai, nei prekybininkai kainų mažinti nesiruošia, o pardavimus padaro per akcijas.

„Prekių su akcija pardavimai sudaro didesnę dalį – 50–80 procentų visų pardavimų, nes Lietuvoje maistą pirkti įprastine kaina gali sau leisti tik dideles pajamas gaunantys gyventojai. Jie turbūt ir šaiposi iš nuolaidas gaudančių žmonių. Tačiau tas šaipymasis tik socialiniuose burbuluose, o realybėje matome tuščias lentynas, kai nuolaida yra reikšmingesnė.

Lietuvos tinkluose kainodara iškreipta. Net ir mūsų stebimuose prekių krepšelių kainų skirtumai tarp prekybos tinklų yra 20–30 procentų. Vadinasi, blogas prekybos tinklo pasirinkimas žmogui per mėnesį vietoje 300 eurų kainuos 400 eurų. O jeigu jis pirks ne akcines prekes, maistui gali tekti išleisti ir 500 eurų. Ši suma gal nėra reikšminga žmogui, kuris uždirba 3 tūkst. eurų. Tačiau vos 1 tūkst. eurų uždirbančiam gyventojui išlaidos maistui gali visiškai sugriauti biudžetą“, – komentavo P. Čepkauskas.

Žmonės apsipirkimus planuoja pagal siūlomas nuolaidas?

Agentūros „Berta&Agency“ komunikacijos ekspertė Berta Čaikauskaitė pastebėjo, kad dauguma Lietuvos pirkėjų yra jautrūs kainoms, todėl dažniau yra linkę vaikytis įvairių nuolaidų ir akcijų palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis.

„Pastaraisiais metais maisto ir svarbiausių buities produktų kainos labiau kilo negu krito, todėl natūralu, kad eilinis pirkėjas su nerimu stebi šią kainų karuselę“, – komentavo specialistė.

Anot jos, žiemos sezonas tokiems pirkėjams yra itin skausmingas dėl padidėjusių išlaidų būsto šildymui, taip pat didesnių elektros energijos ir kitų paslaugų.

„Neretam įsigyti būtiniausių maisto prekių krepšelį neišleidžiant didžiosios dalies pajamų yra sudėtinga užduotis. Todėl pirkėjai seka prekybos tinklų skelbiamus nuolaidinius pasiūlymus, lygina juos tarpusavyje ir dažnai perka nukainuotas maisto prekes taip norėdami sutaupyti“, – sakė B. Čaikauskaitė.

Ji pastebėjo, kad prekybininkai jau eilę metų žiemos sezono metu siūlo įvairiausias kainų mažinimo kampanijas – „lygintuvus“, „pigintuvus“, „10 proc. nuolaidą kitam apsipirkimui” ir kt.

„Tai yra būdas pritraukti pirkėjus būtent į savo prekybos tinklą. Iš vienos pusės, pasiūlant didesnes nuolaidas, iš kitos pusės užtikrinant reguliarų pirkėjų srautą. Todėl ir dabar pasirodžiusios reklamos, kur taikoma net iki 50 proc. ne maisto prekėms arba 50 proc. nuolaida konkrečiai prekių kategorijai konkrečią savaitės dieną, nėra naujos.

Tokio pobūdžio rinkodarinių veiksmų prekybininkai imasi ne vienerius metus ir tai veikia. Pirkėjams susiformuoja įprotis pirmadieniais eiti pas vienus, antradienį pas kitus. Kiek iš tiesų pirkėjai tokiu būdu sutaupo savo laiko sąskaita, čia jau kitas dalykas. Greičiausiai nelabai“, – tikino komunikacijos ekspertė.

Skurdas Lietuvoje didėjo

Naujausiame leidinyje „Skurdas ir socialinė atskirtis 2023 metais“, parengtame įgyvendinant projektą „Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo stiprinimas ir plėtra“, pažymima, kad kai kurios socialinės grupės yra jautresnės socialiniams, ekonominiams iššūkiams bei rizikoms ir turi mažiau išteklių su jais sėkmingai susidoroti.

Statistika rodo, kad skurdo rizikos atžvilgiu Lietuvoje pažeidžiamiausi yra bedarbiai, vieniši asmenys, vieniši tėvai, auginantys vaikus, senatvės pensininkai, žmonės su negalia, vaikai. 

Palyginti su 2021 m., 2022 m. daugelio grupių skurdo rizikos lygis padidėjo. Didžiausias padidėjimas nustatytas tarp asmenų, kurių veikla buvo apribota dėl sveikatos sutrikimų (4,3 proc. punkto), bei senatvės pensininkų (4,3 proc. punkto).

Taip pat skurdo rizikos lygis nežymiai padidėjo tarp bedarbių (0,6 proc. punkto) ir tarp vaikų iki 18 m. (0,6 proc. punkto), vis dėlto vaikų skurdas jau antrus metus išlieka reikšmingai mažesnis už bendrą skurdo rizikos lygį. Stebimose labiausiai pažeidžiamose grupėse pagal namų ūkio sandarą skurdo rizikos lygis sumažėjo tarp vienišų asmenų (1,5 proc. punkto) bei vienišų tėvų, auginančių vieną ar daugiau vaikų (3,5 proc. punkto).

Vienišų tėvų skurdo sumažėjimui daugiausia įtakos turėjo vaiko pinigų ir papildomos išmokos nepasiturinčioms šeimoms didėjimas. 2022 m., lyginant su 2021 m., išmoka vaikui augo 12,5 proc. 2022 m. vidutinė senatvės pensija augo 14,6 proc. ir sudarė apie 85 proc. prognozuojamos skurdo ribos. 

Minimali mėnesinė alga (toliau – MMA), mokama į rankas, 2022 m. augo 14 proc. ir siekė 94 proc. prognozuojamos skurdo rizikos ribos.

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder