Ką liudija didžiausi Klaipėdos pinigų generatoriai

Remiantis „Verslo žinių“ pagal pernai gautas pajamas sudarytu didžiausių Lietuvos įmonių reitingu, į jį pateko 94 Klaipėdos apskrities bendrovės, kurios 2024 metais bendrai gavo per 5,05 mlrd. eurų pajamų.

Daugiau nei pusę šios sumos - 2,77 mlrd. eurų - generavo 20 įmonių, kurios atstovauja tik trims sektoriams: devynios priskiriamos apdirbamajai pramonei, šešios - transporto ir sandėliavimo, penkios - didmeninės ir mažmeninės prekybos.

Į dvidešimtuką patenkančios apdirbamosios pramonės įmonės pernai gavo 1,45 mlrd., transporto - 717 mln., o prekybos - 600 mln. eurų pajamų.

Viena šalia uostamiesčio esanti bendrovė generuoja daugiau pajamų nei metinis Klaipėdos biudžetas, kuris pernai siekė apie 330 mln. eurų.

„Vakarų ekspresas“ atrinko didžiausias Klaipėdos apskrities įmones, kurios kartu įdarbina apie 10 tūkst. darbuotojų, o per metus į valstybės biudžetą sumokėjo per 300 mln. eurų mokesčių.

Visa ši informacija atskleidžia, kokios veiklos mieste ir aplink jį dominuoja bei yra perspektyviausios, kokia atskirų įmonių reikšmė miestui.

Ar reikia permainų?

„Compensa Life“ verslo plėtros vadovas Marius Dubnikovas sako, kad šie duomenys parodo veiklas, kurios laikomos Klaipėdos regiono stiprybėmis - analitikas siūlo jas išlaikyti, rimtų permainų neįvedinėti, bet kartu galvoti ir apie ateitį.

"Natūralu, kad Klaipėdoje koncentruojasi transportas ir pramonė, nes mieste yra uostas, o per jį galima išvežti įvairią produkciją, kurią dar reikia ir pagaminti.

Tai regiono stiprybės, kurias reikia išlaikyti ir nieko radikaliai nekeisti, tačiau kartu galvoti ir apie ateitį - o ji priklauso aukštosioms technologijoms.

Reikia kurti joms tinkamą infrastruktūrą, aukštos pridėtinės vertės darbo vietas ir investuoti į žmones, nes geriausia infrastruktūra be gebančio dirbti žmogaus yra niekas„, - “Vakarų ekspresui" sakė M. Dubnikovas.

Praėjusią vasarą Klaipėdoje vykusiame išvažiuojamajame Seimo Ateities komiteto posėdyje dalyvavę įvairių sričių specialistai svarstė, ar miestui būtinos permainos.

© Manoma, kad Klaipėdoje turėtų būti suburta talentų komanda, kurios tikslas būtų aiškintis ne tik tai, kas jau perspektyvu, bet ir nuspėti, kas bus paklausu ateityje. Asociatyvi „Pexels“ nuotr.

Daugiau nei 2,5 mlrd. eurų pajamų pernai 20 įmonių, kurios atstovauja tik trims sektoriams.

Vietos Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) vadovas Eimantas Kiudulas tuomet irgi pabrėžė, kad regionui norint tvirtai žengti į ateitį būtinos investicijos ne tik į infrastruktūrą, bet ir žmones, kurie gebėtų pritraukti investicijas.

"Mes nežinome, kaip auginti ekonomiką naujame jos plėtros etape - bent jau nesame tuo tikri: reikia kurti ekosistemas, klasterius: tai visiškai nauji instrumentai.

Šalia infrastruktūros, aš investuočiau į „know how“ (...) į penkių žmonių komandą regione, kuri užsiimtų vien tik regioninės ekonominės plėtros projektais (...) Aš pradėčiau nuo to.

Kelias, kad ir koks jis būtų, yra pravažiuojamas, bet jeigu bus smegenų ir žinojimo, kaip pritraukti investuotoją", - kalbėjo E. Kiudulas.

Komiteto narė ekonomistė Jekaterina Rojaka sako, kad didmiesčiuose tokių žmonių komandos yra būtinos: „Ypač didmiesčiuose, regionų centruose.“

Aiškintis tai, kas neaišku

Diskutuojant, kokia ateities kryptis Klaipėdai yra naudingiausia, E. Kiudulas taip pat sutiko, kad regionui reikėtų specializacijos, o norint bent kiek priartėti prie sostinės, reikia dvigubai daugiau pastangų: „Jeigu norime pasivyti Vilnių, mums reikia bėgti ir investuoti dvigubai greičiau į pasirinktas specializacijos sritis.“

Investicijų pritraukimo agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis sako, kad į valstybę viliojant užsienio kapitalą verslui būtina siūlyti žinias.

„Jam įdomu, ką mes mokame, nes jie verslą nori daryti ten, kur yra geriausi specialistai, geriausia specializacija, infrastruktūra“, - sakė jis Seimo Ateities komiteto posėdyje.

E. Čivilis mano, kad suburtų specialistų komandoms reikia imtis nestandartinių veikimo būdų - mažiau dėmesio skirti pralaimėjimų analizei ir bandyti aiškintis, kas bus paklausu ateityje.

"Žiūrėkime, kas bus ateityje, nes viskas, kas vyksta dabar - jau per vėlu. Jeigu jau skelbiama apie kažkokį projektą, vadinasi, mes jį pralošėme prieš dvejus metus, traukinys nuvažiavo.

Mes turime žaisti ateityje (...) žmonės susirenka išsiaiškinti neaiškaus dalyko(...) esmė yra pakeisti veikimo būdą", - kalbėjo E. Čivilis.

Klaipėdos savivaldybės Strateginio planavimo skyriaus vedėja Indrė Butenienė pabrėžė, kad regionas jau buvo parengęs savo specializacijos gaires, susijusias su uostu, mėlynąja - su jūra susijusia - ekonomika, turizmu, tačiau į tai Vyriausybės įstaigos neatsižvelgė.

Jos nuomone, centrinė valdžia galėtų savivaldybėms suteikti daugiau savarankiškumo ir sprendimų laisvės.

Ateities komitetas sutarė Seimo rudens sesijoje tęsti parlamentinę kontrolę skiriant dėmesį investicijų skatinimui Lietuvos regionuose, ypač LEZ teritorijose.

20 DIDŽIAUSIŲ KLAIPĖDOS APSKRITIES BENDROVIŲ 

*Informacija apie įmonių savininkus, pajamas ir pelną pateikta remiantis Registrų centro, apie sumokėtus mokesčius - Mokesčių inspekcijos duomenimis.