Kaliningrado gubernatorius: pasiūliau Kremliui, kokių priemonių galima imtis prieš Lietuvą

„Tai, žinoma, blokada“

– Ar regionas tikėjosi tranzito per Lietuvą draudimo? Ar buvo ruošiamasi šiam žingsniui?

– Eksklavui logiška atsižvelgti į įvairias logistines rizikas, svarstyti teritorijos funkcionavimą esant izoliacijai. Jeigu nebūtume ruošęsi, tai 2016 m. niekas nebūtų priėmęs sprendimo, kad Kaliningradui būtina pastatyti du naujus keltus.

Mes dar tada supratome, kad šioje srityje mūsų kaimynai gali daryti spaudimą ir bandyti žengti kokių nors nedraugiškų žingsnių.

Tiesiog niekas nesitikėjo, kad viskas bus padaryta būtent taip. Geležinkeliečiai turi tam tikrą tarptautinį reglamentą, kaip galima įvesti tokio pobūdžio draudimus, bet jiems turi būti duotos penkios dienos krovinių pervežimui užbaigti.

O čia tau 14 val. praneša, kad nuo vidurnakčio nebepraleis jokių krovinių, – taip niekas nedaro.

Bet, apskritai kalbant, tranzito užtikrinimo ir transporto saugumo dalykams buvo ruošiamasi seniai.

– Kodėl taip nutiko, kad būtent ketvirtuoju, t. y. ankstesniu, sankcijų paketu buvo uždraustas tranzitas? Taip sakant, post factum.

– Kai buvo tvirtinami pirmieji keturi sankcijų paketai, juose nieko nebuvo kalbama apie tranzitą iš Rusijos į Rusiją.

Penktajame sankcijų pakete jau užsimenama apie apribojimus vežėjams. Įvedus penktąjį paketą, Rusijos nuolatinis atstovas ES Vladimiras Čižovas jiems priminė apie Kaliningradą, ir jie pritaikė išimti.

Bet pirmoje birželio pusėje EK, gavusi Lietuvos užklausą, pateikė išaiškinimų, kuriuose buvo ir punktas apie tai, ar galima tranzitu į Kaliningradą ir iš jo gabenti prekes, kurioms galioja sankcijos, taikomos ES ir Rusijos savitarpio prekybai.

Prieš išaiškinimų paskelbimą Lietuva praleisdavo mūsų prekes. Ir tai, ką dabar šneka europiečiai, kad ES ribojimai įvedami etapais, yra melas! Atviras melas!

Pavyzdžiui, prekybos cementu ribojimai įsigaliojo iš karto po sankcijų paketo priėmimo, tačiau niekas neribojo rusiško cemento tiekimo per Lietuvą į Kaliningradą.

T. y. Lietuvos vidutinio lygio valdžios pareigūnai – muitininkai, pasieniečiai, geležinkeliečiai – tranzitą praleisdavo. Lietuvai tranzitas – vienas iš ženklių uždarbio, biudžeto papildymo ir, iš principo, užimtumo šaltinių.

Ir tik gavę EK išaiškinimų, jie nustojo praleidinėti [krovinius].

O paskui šis klausimas ėmė politizuotis, juo susidomėjo Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, ir jie šitą temą, regis, pradėjo naudoti kaip svertą vidaus deryboms su ES, NATO rengti. Deryboms dėl to, kad Lietuvai reikia padėti, sustiprinti grupuotes ir t. t.

Po derybų su mūsų Užsienio reikalų ministerija ir ES ambasadoriumi Maskvoje Markusu Edereriu EK birželio 27 d. nusiuntė Lietuvai išaiškinimų, kuriuose teigiama, kad tranzitas galimas.

Bet Lietuva jais neliko patenkinta ir pradėjo išaiškinimus traktuoti savaip. Taigi, dabar šiuo klausimu toliau dirba EK ir Lietuva.

– Dabar jau Lietuva nenori praleisti [krovinių]?

– Panašu, kad dabar Lietuva šį atvejį naudoja politiniu lygmeniu kaip priemonę kažkokiose savo derybose [su Europa].

– Jau nebenori uždirbti iš tranzito?

– Tiesiog nežinau, ko jie prašo ES, todėl sunku spręsti. Bet jų elgesys leidžia apie tai kalbėti. Ir štai liepos 1 d. pasirodė informacija, kad į dar vieną sankcijų paketą bus įtrauktas punktas apie tranzitą, kuriuo bus panaikintas [jo] draudimas.

Mūsų manymu, tai yra teisinga pozicija. Ankstesnės tranzito uždraudimo traktuotės buvo klaidingos.

Sankcijų paketuose vartojamas žodis „transfer“, teisiniu atžvilgiu reiškiantis „perdavimą“, t. y. turimas omenyje prekių perdavimas tarp ES ir Rusijos juridinių asmenų.

Kai kalbame apie tranzitą į Kaliningradą, kalbame ne apie prekybą tarp Rusijos ir ES, bet išskirtinai apie Rusijos vidaus operacijas.

Dar girdime teiginių, kad tai nėra regiono blokada. Galbūt ir ne blokada plačiąja šio žodžio reikšme, bet kai jums uždraudžia įvežti statybines medžiagas, o dėl šios priežasties jūrinis frachtas smarkiai brangsta, tai, žinoma, yra blokada.

Aišku, draudimas netaikomas maisto produktams, bet be cemento negalime statyti nei mokyklų, nei ligoninių. Kalbame apie normalų milijono su trupučiu žmonių egzistavimą ir mūsų regiono ekonomiką.

Todėl tai, be jokios abejonės, nedraugiški žingsniai, ir tie klausimai turi būti išspręsti artimiausiu metu.

Antonas Alichanovas

– „Reuters“ neseniai rašė, kad liepos mėnesio pradžioje bus kažkoks susitarimas dėl tranzito. Ar jūs jo tikitės artimiausiomis dienomis?

– Greičiausiai jie turėjo omenyje tai, kad naujame sankcijų pakete bus nurodyta išimtis tranzitui į Kaliningradą.

„Turime priemonių atsakyti“

– Kokioms prekėms draudimas pats žalingiausias?

– Cementui. Šiuo metu mums tai – nemaloniausias dalykas. Ir dar – metalams. Dar pavasarį susidūrėme su cemento tiekimo trikdžiais, nes europiečiai ėmė įvedinėti sankcijas, jas pritaikė ir lizingo bendrovėms, kurioms priklauso cementą gabenę vagonai.

Tada tris savaites buvo cemento deficitas. Paskui pakeitėme tas kompanijas ir atkūrėme tiekimą.

– Ar jau pakeitėte logistiką? Sakėte, kad prekės, kurioms pritaikytos sankcijos, bus gabenamos jūra, o tos, kurioms sankcijos netaikomos, – geležinkeliu.

– Logistiką pakeitėme. Tačiau yra problema dėl jūra gabenamų krovinių pervežimo tarifų.

Praėjusią savaitę dalyvavome pasitarime pas pirmąjį vicepremjerą Andrejų Belousovą, kuriame kaip tik aptarinėjome keltų linijos subsidijavimą, nes toks pervežimo būdas brangesnis. Iš esmės norime, kad gabenimo jūra tarifas būtų toks pat kaip pervežimo geležinkeliais tarifai.

– Ar bus subsidijos, jei panaikins tranzito draudimą?

– Šį klausimą reikėtų pateikti Transporto ministerijai. Šiuo metu situacija yra tokia: turime du keltų linijos operatorius – „Rosmorpot“ ir „Oboronlogistika“, jiems priklauso keltai.

Pagal skaičiavimus, kuriuos tos kompanijos pateikia, keltai joms nuostolingi, turint omenyje dabartinius tarifus. Todėl manome, kad reikalingos subsidijos.

Kol kas jos padengia šias išlaidas iš savo išteklių per asignavimus, numatytus „Rosmorpot“ arba „Oboronlogistikai“. Tai jų vidiniai klausimai.

Bet aš, kaip regiono vadovas, esu kategoriškai prieš tarifų didėjimą, tai suduos didžiulį smūgį regiono ekonomikai.

Nauji laivai, kuriuos šiuo metu išplukdo, kaip antai, sausų krovinių laivas „Cholmogory“, priklauso kompanijoms, kurios negali pačios padengti nuostolių. Todėl mums ir reikalingas subsidijavimas. Antraip ir cemento kainos padidės.

– Bet juk šiuo metu Rusijos uostuose stovi daug laivų, kurie pateko į sankcijų sąrašą. Ar tai negali turėti įtakos pervežimų kainos sumažėjimui?

– Vis tai – tarifų konkurencingumo klausimas. Šiuo metu parengti pradėti darbą dar keli laivai, bet vis tiek pervežimai bus nuostolingi kompanijoms, jei tarifai išliks tokio paties lygio, kaip ir veikiančių keltų tarifai.

– Ar teisingai suprantu, kad kilo problemų ir su konteineriais, nes pasitraukė didelės kompanijos, tokios kaip „Maersk“?

– Taip, žinoma. Bet tai eksporto problemų, o ne tranzito problemų klausimas. Mes labai aktyviai vystėme kinišką tranzitą, dabar jo nėra.

– Kiek dėl to praradote?

– Labai daug praradome. Tai buvo didelės apimtys Kaliningrado jūrų prekybos uostui ir Baltijos krovos kompanijai. Šiuo metu Baltijos krovos kompanija praktiškai viską kompensavo du keltų linija.

Jie dirba Baltijske. O Kaliningrado uostas dėl šito labai daug prarado. Per mūsų uostus tranzitu buvo gabenami kroviniai į Europą. Dabar šito nėra.

– Kokias išeitis matote iš istorijos su tranzitu? Ekonomines, politines?

– Išeitys – dvi, reikia eiti abiem keliais, ką mes ir darome. Pirmas – per URM liniją siekti pakeitimų sankcijų pakete, kad ribojimai būtų panaikinti.

Antras – naujų laivų paleidimas į [vandens] liniją, kuri sieja Kaliningrado sritį su pagrindines Rusijos teritorija, taip pat subsidijos jūrų transporto tarifui, kad nepabrangtų produkcija.

– O atsakomosios priemonės?

– Tai – trečias aspektas. Aš parengiau atsakomųjų priemonių projektą ir pateikiau vyriausybei ir prezidento administracijai.

– Kokios tai priemonės?

– Tai įvairios priemonės, žinote, aptarkime jas tokiu atveju, jei bus 100 proc. būtinybė jas priimti. Tačiau pakartosiu – galime atsakyti ekonominėmis priemonėmis, kurios bus labai nenaudingos Lietuvai.

– Ar teisingai suprantu – nenorite apie jas kalbėti, nes vis dėlto pagrindinis variantas – atsisakyti tranzito draudimo?

– Būtent taip. Neprarastas potencialas pirmąja kryptimi, todėl kiek anksti įvedinėti atsakomąsias priemones.

– Kokių apimčių buvo prekių iš Baltijos šalių cirkuliavimas srityje, per jūsų uostus ir jūsų geležinkeliu? Ar, atsakydami į tranzito draudimą, neuždarysite jiems šio srauto?

– Palaipsnis krovinių srauto perkėlimas iš Baltijos šalių į Kaliningrado sritį būtų tik pliusas. Mes kaip tik didinome konteinerių pervežimo apimtis, nes plėtojome jį su kinais.

Ne Kaliningrado sritis perveždavo į Leningrado sritį ir Sankt Peterburgą, o iš esmės Rusija vežė krovinius, taip pat ir tranzitinius, į mūsų uostus Baltijos šalyse.

Pastaruoju metu tą darėme. Tačiau vis tiek yra dar daug rusiškų krovinių, kurie pas mus patekdavo per Lietuvą.

Todėl Baltijos šalių transporto kompleksą iš principo galima sunaikinti tokiu atveju, jei Rusija pritaikys antisankcijas kroviniams, kurie keliauja į Baltijos šalių pusę ir iš jų.

– Nėra žinoma, kada galima išspręsti situaciją dėl tranzito?

– Kol kas dėl laiko sprendžiame iš to, ką skelbia žiniasklaida. Dar per anksti tai komentuoti. Laukiame oficialios informacijos ir oficialių dokumentų.

– Jūsų teisininkai nevertino galimybės sprendimą dėl draudimo ginčyti teisme ar PPO?

– Kiek pamenu, Ginčų sprendimo institucija PPO nedirba jau keletą metų. Ir šiaip Vakarai panaikino net pačią privačios nuosavybės teisę, tai kokia PPO? Visa ši istorija ne apie teisę. Viskas, kas vyksta, griauna teisinę sistemą, o Europai tai yra tokia tyli savižudybė.

– Tiesiog dabar jau pasirodė kitokia retorika. Pavyzdžiui, senatorius Vladimiras Džabarovas, reaguodamas į buvusio Latvijos vidaus reikalų ministro žodžius, kad būtina „paimti Kaliningradą“, sakė, kad tokie bandymai virs „mėsmale“.

– Mano nuomone, Rusijos ekonominis atsakas Baltijos šalims yra daug veiksmingesnė priemonė ir itin destruktyvi. Rusija gali sunaikinti pusę Lietuvos ekonomikos. Tiesiog atrodo, kad Lietuva nesupranta, jog Kaliningrado sritis yra Rusijos dalis ir kad yra kas mus gins, mes ne vieni kovosime su problema.

Pažiūrėkime kitaip. Tarkime, gatve vaikšto du žmonės – vienas didžiulis suaugęs bokso, taktinio šaudymo ir kt. sporto meistras, laikantis už rankos jaunesnį septynmetį brolį.

Ir staiga prie jų prieina vyras ir duoda šiam vaikui į kaktą. Jei jis tai padarys, tuomet akivaizdu, kad vyresnysis brolis galės jį apginti.

Todėl, jei nenorite turėti reikalų su vyresniuoju broliu, nelieskite vaiko.

Nors vaikas nuo trejų metų taip pat užsiima kovos menais.