Karo Ukrainoje kaina: mokama ir už vieną labai svarbų procesą - Europos vienybę

„Europos gyventojai, verslai ir politikai žaibišku greičiu susivienijo padėti Ukrainai. Vakarų šalys susitarė dėl griežtų sankcijų - atriboti dalį Rusijos finansų nuo SWIFT sistemos, sukurti tarnybą medžioti nešvariems pinigams, uždarė savo oro erdvę Rusijos skrydžiams ir siunčia daug karinės bei humanitarinės pagalbos į užpultą Ukrainą“, - atsako Rusijai priemones vardija „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus.

Anot jo, pirmą kartą istorijoje tiesiogiai sankcionuojamas stambus centrinis bankas, taip užšaldant daugiau nei pusę Rusijos tarptautinių rezervų, kurie vasario pradžioje dar siekė apie 640 milijardų dolerių.

Rusijai turi labai skaudėti. Situacija keičiasi kiekvieną dieną ir tikrajam sankcijų prieš Rusiją efektyvumui išryškėti gali prireikti savaičių ar net mėnesių.

Rublis krenta į bedugnę

Rublio kurso kritimas Vakaruose yra laikomas pagrindine priemone, kuri gali sustabdyti Vladimiro Putino agresiją.

„Rinkos sukaustytos baimės ir neapibrėžtumo. Rusijos centrinis bankas bando stabilizuoti situaciją - pernakt iki 20 proc. padidinta pinigų kaina, įvesta dalinė kapitalo kontrolė, sustabdyta prekyba Maskvos biržoje“, - vardija Maskvos veiksmus V. Šimkus.

Atrodo, kad visos šios priemonės duoda laikiną efektą. Nuo karo pradžios rublis oficialiai neteko apie trečdalio vertės. Rusijos valiutos kursas smuko į istorines žemumas. Už eurą pasaulio biržose buvo mokama apie 120 rublių, nors dar praėjusią savaitę kursas buvo 90 rublių.

Pasak „Swedbank“ atstovo spaudai Sauliaus Abraškevičiaus, bankai Lietuvoje realiu laiku stebi situaciją pasaulio biržose ir rublius konvertuoja elektroniniu būdu tik darbo valandomis.Antradienio vidurdienį „Swedbank“ kursas klientams parduodat rublius buvo 140 rublių už 1 eurą.

Kur dėti rublius?

Anot S. Abraškevičiau, operacijų grynaisiais rubliais didieji šalies bankai nevykdo jau seniai. Tiesa, Lietuvoje galima rasti mažų valiutos keityklų, kurios antradienį dar supirkinėjo ne tik rublius, bet ir Ukrainos grivinas, Baltarusijos rublius.

Kaune įsikūrusių valiutos keityklų valiuta24.lt atstovas „Vakarų ekspresui“ sakė, kad žmonės ateina su rytų kaimynių grynaisiais pinigais.

„Iš Ukrainos sportininkai buvo. Žmonės net verkia, prašo pakeisti. Šiuo metu perkame rublius kursu 204 rubliai už 1 eurą. Dar patys nežinome, kur supirktus pinigus dėsime, blogiausiu atveju tai bus kaip parama žmonėms“, - sakė valiuta24.lt atstovas.

Anot jo, jei pinigų suma didesnė, taikomas palankesnis kursas.

Ukrainos grivinos kursas oficialiai krito mažiau nei 10 procentų - iki 34 grivinų už 1 eurą. Tačiau praktiškai tai yra nelikvidi valiuta. O jau minėta valiutos keitykla valiuta24.lt grivinas superka dvigubai pigiau nei oficialus kursas, mokėdama 1 eurą už 67 grivinas.

Tuo tarpu valiutų keityklų tinklas ExchangeLT, kurio keilyklų yra ir Klaipėdoje, jau nuo vasario 25 dienos nebesuperka nei grynųjų rublių, nei grivinų.

Lietuvoje buvo prognozuojančių, kad jau šios savaitės pradžioje euras gali kainuoti ir 300 rublių. Prognozės pildosi, bet ne taip sparčiai.

Kiek Rusija atsilaikys?

Priminsime, kad po Krymo aneksijos 2014 metais rublio kursas krito dvigubai - nuo maždaug 35 iki 70 rublių už eurą, o vėliau dar labiau. Tuomet tai Rusijos nesustabdė. Šiandien Rusija tikina, kad jos ekonomika ir finansinis sektorius yra labiau pasiruošę spaudimui nei prieš aštuonerius metus.

Tačiau Vakarų ekspertai pastebi, kad šiandien Rusijai taikomos sankcijos yra daug stipresnės.

Vien nuo SWIFT atjungtas Rusijos centrinis bankas neteko galimybės naudotis maždaug 400 milijardų USD savo rezervų.

Teigiama, kad rusams liko tik apie 12 milijardų dolerių, kuriuos jie gali naudoti situacijai stabilizuoti. Taip pat jie galėtų panaudoti apie 84 milijardus dolerių, kuriuos yra investavę Kinijoje, ir dar maždaug 140 milijardais dolerių yra vertinamos Rusijos disponuojamos aukso atsargos.

Rusija dar visiškai nėra atribota nuo galimybės uždirbti parduodama naftą, dujas, grūdus bei žaliavas. Vakarai to neskuba daryti, nes energetikos ir žaliavų brangimas atneštų didelių nuostolių viso pasaulio ekonomikai. Per paskutinius keletą metų Rusija tapo viena didžiausių kviečių eksportuotojų pasaulyje. Todėl sankcijos tiesiogiai galėtų paveikti ir duonos kainą.

Vakarams irgi klius

„Vakarams irgi klius. Kiekvienas sandoris turi pirkėją ir pardavėją, kiekviena finansinė operacija su Rusija turi ir antrą pusę. Įšaldytas turtas, atidėti mokėjimai gali neproporcingai paveikti kai kurias įmones ir institucijas - potencialo finansinėms problemoms yra nemažai“, - į grėsmes dėmesį atkreipia V. Šimkus.

Anot jo, kaip rodo istorija, karas visada veikia kainas. Įtampa jaučiama naftos, dujų, kviečių ir metalų rinkose. Iki prasidedant Rusijos agresijai Ukrainoje buvo laukiama palengvėjimo žaliavų rinkose, bet jis dar kurį laiką neateis.

„Bent jau kol kas sandoriams, susijusiems su energetika, yra taikomos sankcijų išimtys, bet tolesnės sankcijos taip pat yra galimos. Europa jau kalba apie anglies ir atominių elektrinių aktyvavimą, jei sutriktų dujų tiekimas“, - sako V. Šimkus.

Anot jo, labai tikėtina, kad Europos vyriausybės pratęs ir išplės fiskalines pagalbos priemones, skirtas apsaugoti gyventojus ir verslus nuo energijos kainų didėjimo. Toks sprendimas būtų abejotinas normaliomis sąlygomis, bet dabartinėje padėtyje yra neišvengiamas.

Nors daug kalbama apie Rusijos akcijų biržos griūtį ir jos oligarchų patiriamus milijardinius nuostolius, tačiau Ukrainos krizė palietė ir viso pasaulio akcijų biržas. To pasekmes jau gali jausti ir kiekvienas Lietuvos pilietis, savo pinigus kaupiantis pensijų fonduose.

„Swedbank“ antros pakopos pensijų fondų trumpojo laikotarpio rezultatų kreivė rodo, kad atskiri fonai nuo metų pradžios prarado nuo 4,5 iki 8,5 procento savo vertės. Atitinkamai sumažėjo būsima fonduose lėšas kaupiančių žmonių pensija.

Iš viso Lietuvoje visuose pensijų fonduose apie 1,4 milijono Lietuvos gyventojų 2021 metų pabaigoje buvo sukaupę 5,9 milijardo eurų. Todėl jei skaičiuotume, kad vidutiniškai fondai prarado apie 7 procentus vertės, tai jau sudaro apie 400 milijonus eurų nuostolių.

Kuro kainos

Viena didžiausių grėsmių yra brangstantis kuras. Po to, kai prasidėjus karui Brent naftos kaina šoko nuo 98 iki 105 dolerių už barelį, toliau situacija stabilizavosi ir antradienį jos kaina svyravo apie 101,5 dolerio už barelį.

Degalų kainos Lietuvos degalinėse vairuotojų nors ir nedžiugina, tačiau šoko dar nekelia. Kovo 1 d. pigiausiai Klaipėdoje kuro buvo galima įsigyti UAB „Jozita“ degalinėje, kur tiek benzinas, tiek dyzelinas kainavo apie 1,5 euro. Klaipėdos centre esančioje „Circle K“ degalinėje A95 benzino kaina švieslentėje buvo 1,59 euro už litrą.

Apie energetinių resursų brangimą tik prasidėjus karui įspėjo ir JAV prezidentas Džozefas Baidenas. Tačiau jis žadėjo daryti viską, kad Amerikos kompanijos nesipelnytų iš krizės Europoje.

Tuo tarpu Kataro, kuris eksportuoja suskystintąsias gamtines dujas, energetikos ministras dar vasario 22 d. sakė, kad jo šalis kiek įmanoma padės Europai, tačiau precendento neturinčios kainos, kurias moka Europos vartotojai, yra „Dievo rankose“.

Karo akivaizdoje nutildyti ir visi Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų terminalo kritikai. Jau dabar nebeatrodo daug tas 1,3 milijardo eurų, kuriuos kainuos terminalo išlaikymas. Suskystintųjų dujų terminalas tapo tikrai strateginiu objektu, kuris garantuoja ne tik Lietuvos, bet ir kaimyninių valstybių saugumą, jei Rusija sustabdytų dujų tiekimą.

Europos politika keičiasi

„Didėja rizika, kad infliacija augs arba bent jau laikysis aukštumose ilgiau. Tačiau Europos centrinis bankas (ECB) bus atsargus ir neskubės kelti palūkanų. Palankių skolinimosi sąlygų užtikrinimas valstybėms ir iki įvykių Ukrainoje buvo aukštas ECB prioritetas. Konflikto akivaizdoje ECB negali sau leisti klaidų, kurios galėtų sukurti prielaidas finansų krizei“, - Europos finansinės sistemos stabilumu pasitiki „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas V. Šimkus.

Anot jo, šiandienis chaosas ir kraujo liejimas Ukrainoje kada nors baigsis, tačiau su šio konflikto pasekmėmis mes gyvensime dar ilgai. Ir nebūtinai jos visos bus blogos.

„Scholtz'o (Vokietijos kancleris - aut. past.) kalba žymi naują erą Europoje“, - mano V. Šimkus.

Pasak jo, dar prieš savaitę niekas nebūtų patikėjęs, kad Vokietijos kancleriui paskelbus apie 100 milijardų eurų fondą gynybai ir siunčiamą karinę pagalbą Ukrainai, Bundestagas plos atsistojęs.

„Per savaitgalį Vokietijos užsienio, gynybos, energetikos ir netgi fiskalinė politika pasisuko 180 laipsnių“, - pastebi V. Šimkus.

Vokietijos įsipareigojimas atkurti kariuomenę ir atsijungti nuo dujų turės rimtų pasekmių jos finansams. Šie tikslai yra nesuderinami su jų konstitucijoje įtvirtinta subalansuotų biudžetų taisykle.

„Vien pažadas pakelti gynybos išlaidas per 2 proc. nuo BVP yra didžiulis papildomas finansinis įsipareigojimas, o energetinės nepriklausomybės siekimas pareikalaus dar daugiau“, - sako V. Šimkus.

Saugumas ir vienybė

Jau dabar aišku, kad Rusijos karinė invazija į Ukrainą ir ją sekusios Vakarų sankcijos visoms pusėms kainuos brangiai. Tačiau ta kaina mokama ir už vieną labai svarbų procesą - Europos vienybę. Pasikeitė ne vien Vokietijos pozicija. Nuo Putino nusisuko iki šiol jo rėmėjais laikyti Čekijos ir Vengrijos vadovai. Nors Vengrija dar bando manevruoti ir uždraudė karinės paramos Ukrainai tranzitą per savo teritoriją, tačiau akivaizdu, kad esminis lūžis jau įvyko.

Lietuvos politikai taip pat mato galimybę pasinaudoti situacija. Vis garsiau kalbama, kad karas Ukrainoje yra istorinis šansas Lietuvai siekti didesnio saugumo. Diskutuojama apie tai, kad NATO, ir visų pirma JAV, didintų savo karinį buvimą Lietuvoje ir regione. Užsimenama, kad Lietuvoje galėtų būti dislokuotos moderniausios amerikiečių oro gynybos sistemos.

Tačiau sykiu kalbama, kad Lietuva nėra pasiruošusi priimti sąjungininkų dalinių, nes tiesiog nėra infrastruktūros jiems įkurdinti. Akivaizdu, kad jau artimiausiu metu tiek Lietuvos, tiek kitų valstybių išlaidos gynybai žymiai augs. Svarbiausia, kad dėl to nenukentėtų kitos gyvybiškai svarbios sferos: socialinė apsauga, švietimas, medicina.

„Paradoksalu ir tai, kad jei šie strateginiai politikos lūžiai bus tvarūs, Europos perspektyvos ilguoju laikotarpiu taps reikšmingai geresnės. Nepakankamos investicijos ir nuolat stringančios reformos smukdė Europą. Jei Europai pavyks išlaikyti iniciatyvą ir iš tikrųjų pakeisti savo ekonominę, energetinę ir politinę architektūrą, ji taps saugesnė ir dar turtingesnė“, - optimistinę prognozę pateikia V. Šimkus.