Kas bus su jūsų pinigais bankuose, jei prasidėtų karas: štai ką pataria padaryti iš anksto

Užsienio žiniasklaidoje pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta svarstymų, kad tik laiko klausimas, kada po agresijos prieš ukrainiečius Vladimiro Putino režimas ims kėsintis ir į kitas šalis. Tarp jų pirmiausia minimos Baltijos šalys ir Lietuva.

Taigi, kas bus ar ką lietuviams reikėtų daryti su pinigais bankuose, jeigu išsipildytų mažai tikėtinas blogiausias scenarijus ir karas vis dėlto prasidėtų?

Teorijų yra įvairių

Socialiniame tinkle „Facebook“ kilo diskusija, ar karo atveju gali dingti arba būti konfiskuoti pinigai iš gyventojų sąskaitų bankuose.

Vieni laikėsi nuomonės, kad toks scenarijus – labai tikėtinas, dėl ko patartina turėti grynųjų pinigų ir sąskaitų užsienio bankuose.

„Užteko jau pavyzdžio, kai prasidėjo neramumai Ukrainoje... keli žmonės pradžioje išsitraukė daugiau lėšų ir iškart kitiems ribojimas atsirado tik po 500 eurų“, – rašė vienas vyriškis (bankai riboja tik tai, kiek pinigų galima išsigryninti nemokamai, – red. past.).

Kitas tikino, kad valstybė esą gali konfiskuoti pinigus iš banko sąskaitos, tačiau ir grynųjų karo metu daug turėti nerekomendavo, mat kas nors gali atimti, be to, juos galima pamesti.

Klaipėdietis rašė, kad neramiu laikotarpiu pinigus geriausia laikyti namuose, nes prasidėjus karui bankai neva iš karto užsidarytų ir pinigus išsivežtų.

Keli komentatoriai atkreipė dėmesį ir į tai, kad karo metu gali neveikti ne tik bankai, bet ir internetas, telefono ryšis, dėl ko būtų nebeįmanoma naudotis pinigais, esančiais sąskaitose.

Planai karo atveju – konfidencialūs ir neatskleidžiami

Portalui tv3.lt pasiteiravus, kas vyktų su gyventojų pinigais karo atveju, Lietuvos banko Bankų ir draudimo priežiūros departamento direktorė Renata Bagdonienė atsakė, kad netikėtų iššūkių atvejams bankai ir kiti finansų rinkos dalyviai turi veiklos tęstinumo planus.

T. y. nusimato, kaip, esant sudėtingoms sąlygoms, nepertraukiamai toliau teiktų paslaugas vartotojams.

Vis tik šių planų Lietuvos banko atstovė pakomentuoti negalėjo, mat jie, anot pašnekovės, yra konfidencialūs ir neatskleidžiami.

„Ukrainos pavyzdys rodo, kad net ir karo metu veikia bankai ir bankomatai, vyksta pinigų pervedimai ir kt.

Kalbant apie grynuosius – apskritai patartina turėti tam tikrą grynųjų pinigų sumą, kurios dydis iš esmės priklausytų nuo vartotojo finansinės elgsenos ir poreikių“, – komentavo R. Bagdonienė.

Ji nurodė, kad daug patarimų ir naudingos informacijos gyventojams šia tema yra skelbiama Lietuvos pasirengimo ekstremalioms situacijoms interneto svetainėje.

Karas galėtų paveikti mokesčius, bet ne privatų turtą

Pasak ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto ekonomikos doktorantės Nomedos Lisauskienės, klausimas dėl gyventojų turto nacionalizavimo iškyla, nes istoriškai karų metu tai vyko. 

„Pirmojo pasaulinio karo metu Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybė nacionalizavo tokias strategiškai svarbias sritis, kaip geležinkeliai, telegrafo linijos. Antrojo pasaulinio karo metu – anglies kasyklas.

2001 metais, po rugsėjo 11 dienos įvykių, nacionalizavo oro uostų saugumo tarnybas. Tačiau, karui ar nepaprastoms aplinkybėms pasibaigus, nacionalizuota infrastruktūra grąžinama teisėtiems savininkams arba jiems išmokamos kompensacijos“, – pasakojo doktorantė.

Anot jos, tikimybė, kad valstybė karo atveju konfiskuotų pinigus iš gyventojų sąskaitų – sunkiai įsivaizduojama ir priskirtina sąmokslo teorijų kategorijai.

Mat ir karo atveju galioja Konstitucija bei kiti įstatymai, ribojantys tokius veiksmus ir ginantys privačią nuosavybę.

N. Lisauskienės aiškinimu, valstybės turi finansuoti karo veiksmus ir papildomus resursus dažniausiai pritraukia didinamos mokesčius ir išleisdamos „karo obligacijas“, bet ne konfiskuodamos privatų turtą:

„Praktinė pinigų konfiskavimo galimybė iš gyventojų sąskaitų (arba jų įšaldymo) galima nebent, jei šalį kontroliuotų šalis agresorė, kurios veiksmai – neprognozuojami.“

Ką daryti, kad pinigai karo atveju nenuvertėtų?

N. Lisauskienė kaip didesnę riziką nurodė tai, kad karo atveju gyventojų sąskaitose laikomi pinigai nuvertės.

Ji įvardijo, kad dėl padidėjusių neapibrėžtumų, rizikos, didėjančio karo finansavimo, didelio spausdinamų pinigų kiekio ir trūkinėjančių tiekimo grandinių infliacija gali šokti į aukštumas. Todėl pinigų perkamoji galia gali drastiškai sumažėti.

„Kita vertus, Lietuva yra Euro zonos narė. Lokalaus karo atveju, pvz., Rusijai užpuolus Baltijos šalis, euras vis tiek liktų euras.

Net jeigu infliacija Baltijos šalyse smarkiai išaugtų, euro perkamoji galia likusioje euro zonoje smarkiai nepakistų. Todėl didelis euro nuvertėjimas galimas nebent Rusijai užpuolus daugiau ir didesnių ES valstybių“, – pridūrė ekonomikos doktorantė.

Vis tik ji pažymėjo, kad siekiant išvengti pinigų ir turto nuvertėjimo labai svarbi yra turto ir investicijų diversifikacija tiek geografine prasme skirtingose šalyse, tiek skirtingose turto klasėse: nekilnojamo turto, aukso, akcijų, obligacijų.

Ji pridūrė, kad diversifikacija svarbi ir tomis sąlygomis, kai nėra karo grėsmės.

Išsiimti grynųjų būtų sunkiai įmanoma

Vis tik, kilus karui ar krizei, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto atstovės vertinimu, žmonės dėl nestabilumo ir kitų grėsmių gali pradėti masiškai išsigryninti pinigus.

Ji atkreipė dėmesį, kad bankai paprastai grynaisiais laiko tik iki 10 proc. visų indėlių sumos.

Todėl būtų fiziškai neįmanoma patenkinti didesnės grynųjų paklausos trumpuoju laikotarpiu.

„Neatmestina, kad ypatingomis sąlygomis saugumo užtikrinimui gali būti įvesti ribojimai dėl grynųjų pinigų išsiėmimo.

Taip būtų siekiama užkirsti kelią finansiniam nusikalstamumui ir beprasmiam stumdymuisi eilėse“, – įžvalgomis dalinosi N. Lisauskienė.

Nerimą kelia kibernetinės atakos

Paklausta, kokia tikimybė, kad karo atveju sutriktų bankų veikla, nebeveiktų bankomatai ar e. bankininkystė, doktorantė atsakė, kad didžiausia rizika būtų kibernetinės atakos.

Anot jos, tokios atakos yra šiuolaikinio karo dalis, galinčios sutrikdyti bankų veiklą. 

Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad bankai kibernetines atakas patiria kone kasdien net ir ne karo metu. 

Todėl bankai nuolat investuoja ir diegia saugos priemones, kad galėtų reaguoti į nuolat besikeičiančias kibernetines grėsmes:

„Tačiau karo atveju net ir laikinas sutrikimas gali žymiai padidinti žmonių baimes ir pagimdyti konspiracijos teorijų, kurios labiausiai ir išryškėja neapibrėžtumų metu.“

Kitas aspektas, pasak N. Lisauskienės, yra tai, kad karo sąlygomis gali sutrikti elektros tiekimo, interneto ar kitų technologinių paslaugų veikla, būti pažeisti ar sunaikinti serveriai.

O toks technologijų sutrikimas gali paveikti ir elektroninės bankininkystės, ir bankomatų pasiekiamumą.

Kaip apsisaugoti?

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto doktorantė pažymėjo, kad bet kokiomis sąlygomis yra svarbus finansinis pasiruošimas.

„Atsižvelgiant į pajamų tvarumą, ir dabartinėmis sąlygomis reikėtų turėti 3–6 mėn. „saugumo pagalvę“.

Jei gyvenate nuo atlyginimo iki atlyginimo, jau dabar reikėtų peržiūrėti išlaidas ir bandyti jas mažinti, nelaukiant išorinių grėsmių“, – rekomendacijomis dalinosi N. Lisauskienė.

Jos patarimu, galimo karo atveju svarbu įvertinti, kiek tvarus yra asmens darbas ir su juo susijusios pajamos karo atveju.

„Saugumo pagalvės“ turėjimas karo atveju, anot pašnekovės, taip pat turėtų būti likvidus ir greitai pasiekiamas.

„Jei mėnesio „pagalvė“ – pora tūkstančių eurų, tai bent poros mėnesių sumą laikyti grynais – ne problema.

Tačiau didesnių likvidžių sumų užtikrinimą galima būtų spręsti laikant dalį lėšų saugesnės valstybės banke ir turint to banko kortelę bei internetinę bankininkystę“, – neslėpė N. Lisauskienė.