Kinijos atsakas gerokai viršijo valdančiųjų lūkesčius, ES solidarumas gerokai neprilygo valdančiųjų lūkesčiams. Lietuva tampa nesaugi investuotojams, Armonaitės kosminio naivumo patarimai eksportuotojams „greitai rasti naujas rinkas“ verčia visą verslo bendruomenę abejoti ją išvis ką nors suprantant apie tarptautinę prekybą;
- kaip skelbta TV3, valdantieji ir patys pripažįsta padarytą klaidą, bet dabar ir atsitraukti ir perkrauti santykių nėra kaip, patys gi neatsiprašys (tiesiogiai atsiprašinėti, aišku, jokiu būdu nereikia), tad yra savotiškoje aklavietėje;
- Prezidentas, kaip oficialiai pagrindinis Lietuvos užsienio politikos formuotojas prisiima šį vaidmenį ir įvardija klaidą už juos.
Šansas versti puslapį;
- „O kur vertybės, demokratija, žmogaus teisės, suverenumas?“ klausia TS-LKD gerbėjai, neretai nuoširdūs patriotai, krašto apsaugos struktūrų žmonės.
Pagrįstai klausia.
Naujajai valdžiai pavyko Lietuvoje gana plačiai paskleisti iliuziją, kad jeigu gini kažkokias vertybes, tai eini ir kuri dėl jų konfliktus visame pasaulyje.
Vertybes reikia pirmoje vietoje ginti namuose, tada užsienyje.
Ginti proporcingai, kai yra aiškios galimybės apginti, ir kai yra aiškus tavo vaidmuo konkrečioje situacijoje. Kitaip tariant, pasaulio demokratijos nelaksto po tolimus kraštus ir nekovoja juose už savo vertybes.
Dėl to jos nenustoja būti demokratijomis (nebent neužtikrina savo skelbiamų principų namuose, tada nustoja). Pasaulyje niekas nedaro tokių išsišokimų, kokius pastaraisiais metais sistemingai daro Lietuva.
Nesutinku su R. Vilpišausko kritika, kad po Nausėdos pastabos susvyruos Lietuvos patikimumo partnerių akyse.
Reikėtų skirti: VERSLO akyse Lietuvos patikimumas jau beviltiškai susvyravęs, neturiu kompetencijų pamatuoti tam padarytą žalą; tuo tarpu PARTNERIŲ akyse patikimumą laidojo Lietuvos veiksmai praėjusiais metais.
Valstybių vadovai, kitaip nei galbūt vienas kitas šioje vyriausybėje, absoliučiai realistiškai mato tarptautinius santykius ir situaciją, į kurią save įvarė Lietuva (gal konkrečiau M. Adomėnas, laikas parodys).
Tad ir Prezidento žodžius matys ne kaip tariamą blaškymąsi, o kaip bandymą spręsti krizę, iš kurios objektyviai nebėra gerų neskausmingų kelių. Viešai gal ir pakritikuos, o privačiai užjaus.
Nieko nauja.
- Visi šie punktai iš manęs kaip žmogaus, šiaip jau palaikančio Taivano suverenumą, su šypsena žiūrinčio į vienos Kinijos principą, kurį dėl aplinkybių ir pats Taivanas deklaruoja.
Būtų teisinga ir gera Lietuvai vieną dieną palaikyti Taivano nepriklausomybę.
Bet viskas turi būti daroma protingai, o ne taip diletantiškai, kaip padaryta su Baltarusijos režimo vertimu.
Lietuva savo solidarumą turėjo reikšti ne viena, o tada bėgti palaikymo pas ES lyderius, o siekti sutarimo su ES lyderiais dėl bendros pozicijos, o kai/jei pavyktų tokią pasiekti - būti garbingais jos autoriais.
Bet vežimas eina priešais arklį.
Vėl.
Ar padėkos Gabrielius prezidentui?
tv3.lt nuotr.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą