Preliminariais Lietuvos jūrų krovinių kompanijos asociacijos (LJKKA) duomenimis, 2024 metas Klaipėdos uoste bus perkrauta 36 mln. tonų krovinių - 10 proc. daugiau nei pernai (32,7 mln. tonų).
"Metai dar nesibaigė, jie dar gali įnešti tam tikrų korekcijų, bet mes juos prognozuojame atsižvelgdami į sukauptą patirtį ir manome, kad gruodis didelių siurprizų nepateiks, neturėtų būti didelių šuolių tiek žemyn, tiek aukštyn", - kalbėjo asociacijos vadovas Vaidotas Šileika.
Kaimynus aplenkėme
LJKKA vienija 12 įmonių, o šiemet daugiausiai krovė Klaipėdos krovinių terminalas, Centrinis Klaipėdos terminalas ir "KN Energies".
Asociacijos duomenimis, Klaipėdos uoste šiemet perkrautų skystų krovinių kiekis mažėjo 8 proc. ir sieks 7 mln. tonų (pernai - 7,6 mln. tonų), bet birių krovinių padaugėjo kone penktadaliu iki 11 mln. tonų (9,2 mln. tonų), o generalinių krovinių kiekis auga 13 proc. daugiau iki 18 mln. tonų (15,9 mln. tonų).
V. Šileikos teigimu, palyginti su praėjusiais metais, pastebimai augo statybinių medžiagų krova, uostas pajuto atnaujintą Kėdainių fosforo trąšų gamyklos "Lifosa" veiklą - ši bendrovė per uostą įsiveža žaliavą, eksportuoja produkciją, pavyko pritraukti dalį krovinių iš Latvijos.
Konteinerių krova šiemet trečius metus paeiliui viršijo simbolinę milijono ribą, nors, anot V. Šileikos, Klaipėdos uosto potencialas dar neišnaudojamas - jame per metus galima perkrauti iki 1,5-1,8 mln. standartizuotų konteinerių (TEU).
Dešimtadaliu augusi Klaipėdos uoste dar įspūdingiau atrodo vertinant šį rodiklį su kaimynais - Rygoje ji smuko 3 proc., Ventspilyje - net 23 proc., o Taline krovinių per metus padaugėjo 3 procentais.
"Visa tai rodo, kad Lietuvos ekonomika yra stipresnė, atsparesnė ir mes turime būti dėkingi šalies pramonei, žemės ūkiui, verslui, vartotojams, kurie leidžia generuoti pakankamai didelius krovinių srautus. Galime pasidžiaugti, kad pagal tai esame regiono lyderiai", - kalbėjo rezultatus pristatęs V. Šileika.
Ateitis - sunkiai prognozuojama
Uosto krovos kompanijų atstovo teigimu, nuo karo Ukrainoje pradžios Klaipėdoje krovinių ir prarasta, ir atrasta.
"Sunku pasakyti, kiek praradome - paprasčiau pasakyti, kiek atradome. Tiekimo grandinės kardinaliai pakeitė kryptį: jeigu anksčiau daug krovinių importuodavome iš Rusijos ir Baltarusijos (...) tai šiandien tendencijos rodo, kad tos medžiagos importuojamos iš Vakarų ir tai padeda uostui išlaikyti tam tikrą krovinių lygį bei augti", - žurnalistams sakė V. Šileika.
Jo manymu, metų pabaigoje pasikeitusi Lietuvos valdžia neturėtų keisti uosto veiklos krypčių ir išlaikyti prioritetus - investicijos į Klaipėdos uostą turėtų nesustoti ir būti skatinamos, jame vykdoma veikla turi būti pripažinta svarbiu valstybei projektu, taip pat tikimasi miesto pietinio aplinkkelio statybų bei europinės geležinkelio vėžės "Rail Baltica" atšakos iki Klaipėdos.
LJKKA vertinimu, 2025-ųjų krovos rezultatus prognozuoti dar anksti, tačiau primenama, jog juos dažnai lemia globalūs procesai.
"Šiandien yra daug nuo mūsų nepriklausančių dalykų, kažkoks reguliavimas gali paveikti krovinių srautus per Klaipėdos uostą, o ar taip bus - parodys ateitis.
Mes esame su Europos Sąjunga ir kitomis šalimis susieta atvira ekonomika, todėl mums svarbu, kaip seksis toms šalims. Sunku būti ta sala, kuri nejustų, kaip sekasi mūsų didiesiems partneriams.
Sunku prognozuoti, bet norisi tikėti, kad viskas būtų gerais", - kalbėjo V. Šileika.
Klaipėdos uosto krovos rekordas pasiektas 2020 metais, kai perkrauta 47,8 mln. tonų, 2021-aisiais krova viršijo 45,6 mln. tonų. Žymų pokytį vėliau lėmė tarptautinės sankcijos, dėl kurių nutrūko baltarusiškų trąšų eksportas per Klaipėdą (apie 10 mln. tonų per metus).
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą