Ilgalaikių išdujinimo pajėgumų rezervavimas užtikrina ilgalaikį SGD terminalo užimtumą ir mažina jo išlaikymo kaštus. Pajėgumų paskirstymo procedūra pradedama rugsėjo 15 dieną.
„Rusijos invazija Ukrainoje sukėlė energetinę krizę, dėl kurios gamtinių dujų poreikis pakilo į neregėtas aukštumas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje (ES). Bendrijoje SGD paklausą augina ir su ES žaliuoju kursu susijusios permainos.
Be to, Lietuvoje pradėjo veikti papildoma infrastruktūra, padedanti tenkinti šį poreikį: pernai baigta Lietuvos ir Lenkijos dujotiekių jungtis GIPL, reikšmingai padidinti ir dujotiekio tarp Latvijos ir Lietuvos pajėgumai.
Todėl atsiranda techninės galimybės iš Klaipėdos SGD terminalo tiekti daugiau dujų didesniam klientų skaičiui.
Dėl to fiksuojame nemažą susidomėjimą mūsų terminalo pajėgumais“, ‒ komentuoja KN komercijos direktorius Mindaugas Navikas.
Atnaujintą paskirstymo modelį Valstybinė energetikos reguliavimo taryba patvirtino liepos pabaigoje. Jis numato galimybę rezervuoti papildomas 9 TWh išdujinimo pajėgumų kasmet nuo 2025 iki 2032 m. imtinai.
Šie pajėgumai bus išskirstomi 3 dalimis po 3 TWh. Didesnius pajėgumus ‒ iki 28 TWh – ketinama pasiūlyti 2033-2044 m. laikotarpiui. Jie bus išdalinti į 7 paketus po 4 TWh.
Užtikrins užimtumą ir mažesnius terminalo išlaikymo kaštus
Pasak M. Naviko, šiuo metu ES vykstanti energetinė transformacija vis daugiau įmonių skatina ieškoti stabilių ir ilgalaikių gamtinių dujų tiekimo sprendimų.
„Atsižvelgdami į pokyčius, rinkos dalyviams suteiksime galimybę rezervuoti pajėgumus ir nuo 2033 m.
Taip ilgalaikę perspektyvą planuojančios bendrovės galės užsitikrinti stabilią prieigą prie infrastruktūros, pasinaudoti ilgalaikių sutarčių privalumais įsigyti dujų palankesnėmis kainomis bei mažinti veiklos aplinkos neapibrėžtumą“, ‒ teigia KN komercijos direktorius.
KN sulaukia užklausų tiek iš mūsų regione ‒ Latvijoje, Estijoje, Suomijoje, Lenkijoje, ‒ tiek iš toliau ‒ Čekijoje, Ukrainoje, Norvegijoje ‒ įsikūrusių rinkos dalyvių ar pasaulinio lygio gamtinių dujų prekybos bendrovių.
Todėl neabejojama, kad pajėgumų paskirstymo procedūra, ypač skirstant pajėgumus iki 2032 m., bus konkurencinga.
„Mūsų tikslas – užtikrinti, kad SGD terminalas veiktų pilnu pajėgumu ilguoju laikotarpiu.
Kuo didesnis terminalo užimtumas ‒ tuo mažesni jo išlaikymo kaštai, mat kiekviena terminalu besinaudojanti bendrovė moka išdujinimo paslaugos mokestį“, ‒ pasakoja M. Navikas.
50 proc. pajamų – iš užsienio klientų
Metiniai paskirstomi SGD terminalo pajėgumai siekia 32-34 TWh. 24 TWh metinių pajėgumų jau rezervuotos 2023-2032 m. laikotarpiui imtinai. Dar 9 TWh per terminalo pajėgumų skirstymo procedūrą bus paskirstytos netrukus.
Dalis pajėgumų, kaip ir iki šiol, paliekama neatidėliotiniems rinkos („spot“) poreikiams. Procedūros metu rinkos dalyviai turės galimybę rezervuoti pajėgumus ir nuo 2033 m. – tam numatoma skirti iki 28 TWh.
Klaipėdos SGD terminalas – pagrindinis į Lietuvą patenkančių dujų kanalas. Skirstydama ilgalaikius pajėgumus, KN užtikrina, kad rinkos dalyviai naudosis ne tik terminalu, bet ir Lietuvoje esančia dujų perdavimo infrastruktūra.
Dalis importuojamų dujų skiriama Lietuvos poreikiams: buitiniams vartotojams ir įmonėms, dalis keliauja į kitas Europos valstybes ar saugomos Inčukalnio dujų saugykloje Latvijoje.
Kiekviena SGD terminalu besinaudojanti įmonė moka išdujinimo paslaugos mokestį. Dėl to apie 50 proc. pajamų SGD terminalas šiemet užsidirba iš užsienio klientų.
Tuo metu užtikrinus ilgalaikį pajėgumų paskirstymą, saugumo dedamojoje, kurią moka gamtinių dujų vartotojai Lietuvoje, SGD terminalo eksploatacijos kaštų dalis lygi nuliui. Ilgalaikis pajėgumų paskirstymo modelis turėtų leisti ir toliau užtikrinti tokią kainodarą.
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą