„Google“ algoritmų atnaujinimai gali pakeisti svetainių pozicijas ir organinio srauto dinamiką. Tuo pat metu pati paieška keičia formą: šalia tradicinių rezultatų atsiranda generatyviniai atsakymai, o dalis žmonių informacijos ieško „ChatGPT“ ir kitose dirbtinio intelekto sistemose. „Google“ pati nurodo, kad AI Overviews ir AI Mode informacijai atrinkti remiasi paieškos indeksu bei pagrindinėmis paieškos reitingavimo ir kokybės sistemomis.
Ką tai reiškia verslui? Apie besikeičiančias matomumo taisykles, SEO, AEO, GEO ir tai, kodėl vien svetainės lankomumo statistika vis mažiau pasako apie tikrąją verslo įtaką internete, kalbamės su skaitmeninių sprendimų studijos „WebStudio“ vadovu Sauliumi Narbutu.
– Verslai įpratę vertinti savo svetainę labai paprastai: lankomumas auga – gerai, krenta – blogai. Ar ši logika dar galioja?
– Lankomumas tebėra svarbus rodiklis. Būtų klaida sakyti, kad jis nebereikalingas. Tačiau vis pavojingiau iš vieno skaičiaus spręsti apie visą verslo matomumą internete.
Mes tai matome net ne dirbtinio intelekto, o socialinių tinklų aplinkoje. Žmogus gali perskaityti antraštę, pagrindinę informaciją ar atsakymą pačioje platformoje ir į svetainę apskritai neateiti. Svetainės analitikoje jo nematysime, tačiau teigti, kad informacija jo nepasiekė, būtų neteisinga.
Su generatyvine paieška šis paradoksas tampa dar įdomesnis. Svetainėje paskelbta informacija gali būti panaudota atsakymui suformuoti, žmogus gali susipažinti su įmone ar jos kompetencija, o svetainės apsilankymo nebus.
Todėl šiandien sakyčiau taip: svetainės vertė nebūtinai lygi jos lankomumui. Galime turėti mažiau paspaudimų, bet didesnę įtaką žmogaus pasirinkimui.
– Bet tai labai patogi pozicija SEO specialistui. Klientas klausia, kodėl sumažėjo lankomumas, o jam galima atsakyti: „Jūsų įtaka gal net padidėjo.“
– Būtent todėl negalima pakeisti vieno seno rodiklio kitu patogiu pasakojimu. Jei lankomumas krenta, pirmiausia reikia išsiaiškinti, kodėl.
Priežasčių gali būti daug: techninės svetainės problemos, konkurentų veiksmai, turinio kokybė, sezoniškumas, pasikeitusi paklausa, pozicijų pokyčiai, „Google“ sistemų atnaujinimai ar pasikeitęs pats rezultatų pateikimas.
„Google“ paieška nėra statiška sistema. Ji nuolat keičiama. Todėl pozicija, kurią svetainė turėjo prieš metus ar net prieš kelis mėnesius, nėra nuosavybė, kurią kartą įsigijai ir turi visam laikui.
Dėl to vertiname ne vien sesijų skaičių. Reikia žiūrėti į parodymus paieškoje, užimamas pozicijas, užklausų pobūdį, prekės ženklo paieškas, konversijas, tiesioginį srautą, užklausas, pardavimus ir kitus verslui reikšmingus signalus. Kitaip tariant, turime klausti ne tik „kiek žmonių atėjo?“, bet ir „kokį rezultatą tas matomumas sukūrė?“
– Vadinasi, svetainių lankomumo kritimas nebūtinai reiškia, kad kažkas blogai padaryta?
– Nebūtinai. Bet lygiai taip pat negalima kiekvieno kritimo nurašyti algoritmams ar dirbtiniam intelektui.
Man čia svarbiausia diagnostika. Jei po reikšmingo paieškos sistemos pokyčio svetainė neteko dalies srauto, turime suprasti, kas tiksliai pasikeitė. Galbūt nukrito pozicijos. Gal pasikeitė konkurencinė aplinka. Gal vartotojas atsakymą gauna dar nepaspaudęs nuorodos.
Profesionalus darbas prasideda ne nuo pasiteisinimo, o nuo klausimo: kur dingo žmogus ir ar iš tiesų dingo jo susidomėjimas?
– Ir čia atsiranda AEO bei GEO? Daugeliui verslo žmonių jau pats santrumpų skaičius kelia įtarimą.
– Ir pagrįstai. Aplink dirbtinį intelektą šiuo metu yra labai daug marketinginio triukšmo.
Paprasčiausiai tariant, SEO paslaugos padeda užtikrinti, kad svetainė ir jos turinys būtų techniškai prieinami, suprantami paieškos sistemoms ir randami potencialių klientų.
Bet aš šių trijų dalykų nedėčiau į tris atskiras dėžutes. Man daug įdomesnė kita seka: paieška → atsakymas → pasirinkimas.
Technologijos keičiasi, bet verslui galutinis tikslas lieka tas pats – patekti į žmogaus pasirinkimo lauką.
– Tai gal AEO ir GEO tėra nauji rinkodaros terminai, kuriuos agentūros sugalvojo tam, kad galėtų parduoti dar vieną paslaugą?
– Jeigu kas nors žada paspausti mygtuką ir „įkelti jūsų įmonę į ChatGPT“, būčiau labai atsargus.
Nėra stebuklingos GEO formulės ir niekas negali sąžiningai garantuoti, kad konkrečiame dirbtinio intelekto atsakyme bus paminėtas konkretus verslas.
Net „Google“ savo rekomendacijose generatyvinei paieškai aiškiai sako, kad tradiciniai SEO pagrindai tebėra aktualūs. Jų generatyvinėms paieškos funkcijoms nereikia kažkokio slapto specialaus žymėjimo ar „AI failo“. Svarbūs tie patys fundamentalūs dalykai: techninis prieinamumas, kokybiškas ir originalus turinys, gera svetainės struktūra, tekstu prieinama esminė informacija, korektiški struktūrizuoti duomenys.
Taigi terminai nauji, nes atsirado naujos informacijos pateikimo formos. Tačiau nemaža dalis gero darbo pagrindų nėra nauji.
– Kas tuomet iš tikrųjų pasikeitė?
– Žmogaus santykis su paieška.
Anksčiau paieškos sistema daugiausia padėdavo rasti dokumentą ar svetainę. Įvesdavome užklausą, gaudavome nuorodų sąrašą ir patys eidavome ieškoti atsakymo.
Dabar vis dažniau tikimės, kad sistema pati padės atsakymą suformuluoti.
„Google“ AI Mode, pavyzdžiui, gali vienai sudėtingai užklausai atlikti kelias susijusias paieškas skirtingomis potemėmis ir tada suformuoti bendrą atsakymą su jį pagrindžiančiomis nuorodomis. „ChatGPT“ paieška taip pat gali pateikti atsakymus su nuorodomis į interneto šaltinius.
Tai fundamentalus pokytis.
Anksčiau verslas konkuravo dėl vietos paieškos rezultatuose. Dabar prasideda konkurencija ir dėl vietos pačiame atsakyme.
– O kas nutinka svetainei, jeigu žmogus atsakymą gauna neišėjęs iš paieškos ar dirbtinio intelekto sistemos?
– Štai čia atsiranda vienas įdomiausių paradoksų.
Svetainės turinys gali daryti įtaką kliento pasirinkimui net tada, kai pats klientas svetainėje niekada neapsilankė.
Įsivaizduokime žmogų, kuris klausia, kokią paslaugą pasirinkti, kokios įmonės dirba konkrečioje srityje arba kuo skiriasi keli sprendimai. Sistema surenka informaciją, pateikia atsakymą, žmogus susidaro pirminį įspūdį ir galbūt jau tada susiaurina savo pasirinkimą.
Tradicinėje analitikoje tokį poveikį pamatuoti sudėtinga.
Tai nereiškia, kad turime nustoti matuoti lankomumą. Reiškia, kad turime pradėti matuoti platesnį skaitmeninį pėdsaką ir verslo rezultatą.
Beje, net pati „Google“ rekomenduoja neapsiriboti paspaudimų skaičiumi ir vertinti konversijas, pardavimus, registracijas bei lankytojų įsitraukimą. 2026 m. „Google“ taip pat pradėjo atskirai rodyti svetainių matomumą generatyvinėse paieškos funkcijose „Search Console“, todėl pati matavimo sistema jau juda šia kryptimi.
– Ar tai reiškia, kad ateityje verslui bus svarbiau ne tik tai, ką jis rašo savo svetainėje, bet ir tai, ką apie jį internete rašo kiti?
– Mano nuomone, tai jau svarbu dabar.
Internete prekės ženklas neegzistuoja tik savo svetainės ribose. Jo skaitmeninį identitetą formuoja daug platesnė informacinė aplinka: įmonės svetainė, jos specialistų viešas ekspertinis turinys, žiniasklaidos publikacijos, kiti patikimi šaltiniai, paminėjimai, atsiliepimai, socialiniai kanalai ir tai, ar visoje šioje aplinkoje apie įmonę siunčiamas nuoseklus signalas.
Mes „WebStudio“ kontekste į brand identity žiūrime būtent plačiau nei į logotipą ar vizualinį stilių. Skaitmeninėje erdvėje turi būti aišku, kas tu esi, ką darai ir kokioje srityje turi kompetenciją.
Verslui nebeužtenka pačiam pasakyti, kas jis yra. Jo identitetą turi būti įmanoma atpažinti ir patvirtinti platesnėje skaitmeninėje aplinkoje.
– Vadinasi, reputacija ir SEO pradeda susilieti?
– Ribos tarp disciplinų tikrai tampa mažiau aiškios.
Techninis SEO gali padėti sistemai pasiekti ir suprasti svetainę. Geras turinys padeda atsakyti į žmogaus klausimą. Išoriniai šaltiniai kuria platesnį kontekstą. Reputacija daro įtaką tam, ką žmogus galvoja apie rastą verslą.
Visa tai galiausiai susitinka vienoje vietoje – pasirinkimo momentu.
Todėl šiandien skaitmeninio matomumo negalima projektuoti kaip atskirų darbų sąrašo: čia svetainė, čia SEO, čia turinys, čia reputacija, o kažkur dar pridėsime AI.
Tai viena sistema.
– Ar galima patikrinti, ką apie įmonę „žino“ dirbtinis intelektas?
– Galima tirti, kaip įmonė pasirodo skirtingose sistemose ir skirtingų užklausų kontekste, tačiau čia irgi reikia vengti iliuzijos, kad vienas testas duoda galutinį atsakymą.
Generatyviniai atsakymai nėra statiški. Formuluotė gali keistis priklausomai nuo klausimo, konteksto, naudojamos sistemos, jos turimų šaltinių ir kitų veiksnių.
Todėl prasmingiau klausti ne „ar ChatGPT mane žino?“, o: ar internete apie mano verslą egzistuoja pakankamai aiški, patikima ir nuosekli informacija, kurią žmogus ir technologinės sistemos gali rasti bei suprasti?
Tai daug rimtesnis klausimas.
– Ką tuomet šiandien turėtų daryti įmonė, kuri nenori po metų sužinoti, kad interneto paieškos pasaulis pasikeitė be jos?
– Pirmiausia nesivaikyti kiekvienos naujos santrumpos.
Reikia susitvarkyti pagrindus: techniškai kokybišką ir paieškai prieinamą svetainę, aiškią struktūrą, originalų ekspertinį turinį, suprantamą informaciją apie įmonę ir jos kompetencijas.
Toliau reikia žiūrėti plačiau už savo domeną. Kur ir kokiame kontekste įmonė minima? Ar jos specialistai egzistuoja viešoje informacinėje erdvėje? Ar skirtinguose šaltiniuose apie ją pateikiama nuosekli informacija? Ar jos turinys iš tiesų atsako į klausimus, kuriuos užduoda potencialūs klientai?
Ir galiausiai – matuoti ne tai, ką patogu parodyti ataskaitoje, o tai, kas svarbu verslui.
Jeigu turime didžiulį lankomumą, kuris neatneša nė vieno kliento, graži kreivė pati savaime nėra verslo rezultatas.
– Kaip, jūsų manymu, atrodys interneto matomumas po kelerių metų?
– Nedrįsčiau prognozuoti konkrečių technologijų. Ši sritis tam keičiasi per greitai.
Tačiau viena kryptis, mano nuomone, jau aiški: mažėja riba tarp paieškos, atsakymo ir rekomendacijos.
Todėl ir mūsų darbas „WebStudio“ keičiasi. Nebegalime galvoti vien apie tai, kaip pakelti konkretų puslapį į konkrečią poziciją. Turime galvoti, kaip sukurti verslui tokį skaitmeninį identitetą ir autoritetą, kad jis išliktų matomas keičiantis kanalams, algoritmams ir pačiai paieškos formai.
Nes verslui galiausiai svarbiausia ne tai, kur žmogus jo ieško – „Google“, „ChatGPT“ ar kitoje sistemoje.
Svarbiausia, ar tuo momentu, kai žmogus renkasi, verslas patenka į jo pasirinkimo lauką.
PR
Rašyti komentarą