Lietuviai kavinėse ir restoranuose išleidžia vis daugiau, didėja ir arbatpinigių sumos

Pernai vidutinė arbatpinigių suma viešojo maitinimo įstaigose sostinėje sudarė apie 2,5 euro, o šių metų pirmą ketvirtį jau viršijo 3 eurus.

Vidutinė per apsilankymą restorane išleidžiama pinigų suma 2022 metais ir 2023 metų pirmąjį ketvirtį keitėsi vos vienu euru: nuo 20,90 euro iki 21,90 euro, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Šiuos duomenis pateikia sprendimo arbatpinigiams kavinėse ir restoranuose „MyTips“ kūrėjai. Iki šių metų pirmojo ketvirčio pabaigos prie naujo lietuviško skaitmeninio sprendimo arbatpinigiams palikti jau buvo prisijungęs beveik 1 tūkst. šalies padavėjų ir barmenų. 

Sostinės centre įsikūrusio pusryčių restorano „Lola“ savininkas Martynas Vildžiūnas teigia, kad priešpandeminiais metais apie 30 procentų viešojo maitinimo įstaigų klientų atsiskaitydavo kortele, o 70 procentų – grynaisiais.

Po pandemijos šis santykis jo valdomame restorane pasikeitė mokėjimo kortelių naudai – dabar jau kortele atsiskaito 70 procentų, o grynaisiais – apie trečdalis klientų, rašoma pranešime.

Anot verslininko, Lietuvoje įprasta palikti 10 procentų nuo užsakymo sumos, tačiau šis skaičius palaipsniui auga. Kai kuriems klientų ypač mėgstamiems padavėjams pavyksta papildomai susirinkti iki pusės savo algos, o kartais ir antrą atlyginimą.

„Manau, kad tie procentai nuo sąskaitos šiandien gali siekti ir apie 15“, – teigia „Lola“ savininkas.  

„Senokai ieškojome skaitmeninio sprendimo arbatpinigiams palikti. Mūsų restorane lankosi nemažai užsieniečių, kurie jau yra įpratę palikti arbatpinigius mokėjimo terminale.

Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos valstijose padavėjas atneša klientui mokėjimo terminalą, kuriame galima pasirinkti, kiek procentų arbatpinigių prie mokėjimo sumos palikti – 10, 15 ar 20 procentų“, – pasakoja M. Vildžiūnas. 

Pasak M. Vildžiūno, prie baro dažnai stovintis stiklainis arba dėžutė arbatpinigiams šiandien vis dažniau lieka tuščia, o klientai renkasi atsidėkoti už aptarnavimą šiuolaikiškesniais būdais. „Aš pats, būdamas studentas, dirbau aptarnavimo sferoje, taip pat buvau padavėjas.

Žinau, ką reiškia, kai tu vertiesi per galvą, stengiesi, o klientas atsiskaito kortele ir, neturėdamas su savimi grynųjų, nepalieka arbatpinigių. Viduje būna nekoks jausmas.

O dabar mūsų padavėjams yra postūmis labiau stengtis, nes jie žino, kad nesvarbu, ar žmogus mokės kortele, ar grynaisiais, jų pastangos tikrai bus įvertintos“, – sako M. Vildžiūnas.

Sprendimas „MyTips“ yra personalizuotas: kiekvienas padavėjas, prisijungęs prie sistemos „ASHBURN International“ svetainėje, mato statistiką realiuoju laiku – kada ir kiek arbatpinigių yra gavęs – ir taip vertina savo darbo efektyvumą.

Be to, jam nereikia pačiam rūpintis gyventojų pajamų mokesčio mokėjimu (arbatpinigiai Lietuvoje laikomi pajamomis ir yra apmokestinami).

„ASHBURN International“, turėdama mokėjimo įstaigos licenciją, padeda sumokėti GPM mokestį ir pateikti visas mokesčių deklaracijas už padavėją ar barmeną, rašoma pranešime.

Skaidri skaitmeninė arbatpinigių apskaita suteikia galimybę surinkti papildomų pajamų ir į šalies biudžetą.

Skaičiuojama, kad jeigu visi Lietuvos kavinių ir restoranų arbatpinigiai būtų oficialiai apskaitomi, tai šalies biudžetas per metus pasipildytų papildomais 10 mln. eurų.

Šiuo metu naujuoju būdu palikti arbatpinigių jau galima restoranuose „Manami“, „Sugamour“, „Charlie pizza“, „Katpėdėlė“, „Brussels Mussels“ ir kt.