Lietuviai Lenkijoje atrado naują „aukso gyslą“: šį produktą šluoja urmu - vietiniai skundžiasi ir tyčiojasi

Lietuviai iš Lenkijos pigių prekių parduotuvių urmu veža sviestą.

Sviesto kainų šokas: Lietuva prieš Lenkiją

Šių metų sausio pabaigoje ir vasario pradžioje sviesto kaina Lietuvos prekybos centruose pasiekė psichologiškai jautrią ribą – standartinis 200 g gabalėlis kainuoja apie 3,50 euro. Tuo tarpu pervažiavę sieną, lietuviai randa visai kitokią realybę:

Lenkijoje: Įprasta sviesto kaina svyruoja apie 4 zlotus (maždaug 0,95 euro).

Akcijų metu: Kaina gali nukristi dar žemiau, todėl pirkėjai iš Lietuvos produktą perka dėžėmis.

Socialinių tinklų grupėse, skirtose apsipirkimui Lenkijoje, sviestas tapo pagrindine tema. Vartotojai dalijasi nuotraukomis, kuriose užfiksuotos tuščios lentynos po to, kai jas „aplanko“ pirkėjai iš Lietuvos.

Kodėl Lietuvoje sviestas tapo prabangos preke?

Paradoksalu, tačiau žaliavų kainos ūkininkams krenta, o Europoje fiksuojamas pieno produktų perteklius. 

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas pastebi, kad Kinijos įvesti 40 proc. tarifai ES pieno produktams lėmė didžiulių atsargų sukaupimą Europoje.

Pagrindinės priežastys, kodėl kaina lentynose nemažėja:

Perdirbėjų taktika: „Norfos“ savininkas Dainius Dundulis užsiminė, kad perdirbėjai vilkina derybas dėl kainų mažinimo, siekdami išlaikyti geresnius finansinius rezultatus.

Akcizų įtaka: Nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje padidinti degalų akcizai (įskaitant CO2 dedamąją) padidino logistikos kaštus, kurie tiesiogiai atsispindi galutinėje produkto kainoje.

Degalų faktorius: litras benzino brangsta, bet lenkai laimi

Degalų kainų skirtumas taip pat išlieka svarbiu varikliu kelionėms. Dėl Lietuvos Vyriausybės sprendimo didinti akcizus gynybos ir aplinkosaugos reikmėms, benzinas ir dyzelinas Lietuvoje pabrango vidutiniškai 0,04–0,06 euro už litrą.

Ekspertai pastebi, kad dėl ETS2 (apyvartinių taršos leidimų sistemos) įvedimo komerciniam transportui, dyzelinas pabrango visame regione, tačiau Lenkija vis dar sugeba išlaikyti konkurencinį pranašumą. 

Tai skatina ne tik privačius vairuotojus, bet ir stambius vežėjus rinktis kaimyninės šalies degalines, o mokesčius palikti Lenkijos biudžetui.

Ar verta važiuoti?

Skaičiuojama, kad šeima, Lenkijoje įsigijusi krepšelį, kuriame yra 10 gabalėlių sviesto, mėsos produktų ir pilnas bakas kuro, vidutiniškai sutaupo nuo 50 iki 80 eurų, priklausomai nuo tuo metu galiojančių akcijų.

Lenkų spauda apie lietuvių „sviesto turizmą“: nuo nuostabos iki ironiškų patarimų

© Lietuviai sviestą perka po 20–40 vienetų / Dirbtinio intelekto sukurtas fotomontažas

Lietuvių eilės prie Lenkijos parduotuvių kasų jau seniai nieko nebeturėtų stebinti, tačiau 2026-ųjų vasarį kaimyninės šalies žiniasklaidoje pasirodė nauja banga straipsnių. 

Pagrindinis jų herojus – lietuvis, iš bagažinės kraunantis nebe dešras ar statybines medžiagas, o dėžes sviesto. 

Lenkų portalai, tokie kaip Money.pl, Interia Biznes ir vietiniai Suvalkų naujienų kanalai, šį reiškinį pakrikštijo „didžiuoju sviesto eksportu“.

„Masło-turystyka“: kaip lenkai mato mūsų pirkėjus?

© Lietuviai sviestą perka po 20–40 vienetų / Dirbtinio intelekto sukurtas fotomontažas

Lenkijos verslo apžvalgininkai pastebi, kad kainų praraja tarp šalių pasiekė tokį lygį, kuris lenkams atrodo tiesiog absurdiškas. 

Portalas G.pl (buvęs Gazeta.pl) rašo: „Mūsų kaimynai metėsi prie vieno produkto. Skirtumas siekia jau virš 10 zlotų už vienetą.“ 

Lenkų žurnalistai stebisi, kad Lietuvos pirkėjai nebesidairo į nuolaidas – jiems net standartinė kaina Lenkijoje (apie 5–6 zlotus) atrodo kaip didžiulė sėkmė, palyginti su 15 zlotų (3,50 €) kaina Vilniuje ar Kaune.

Pagrindinės Lenkijos žiniasklaidos įžvalgos:

Lenkai juokauja, kad Lietuvos šaldikliai šią žiemą bus skirti ne uogoms, o pieno riebalams.

Akcizų „dovana“ Lenkijai: Verslo portalas Interia Biznes pažymi, kad Lietuvos vyriausybė, padidindama degalų akcizus, padarė didžiulę paslaugą Lenkijos biudžetui. 

„Lietuviai atvažiuoja pigesnio sviesto, bet pakeliui palieka šimtus zlotų mūsų degalinėse. Tai – dvigubas laimėjimas Lenkijai,“ – rašo apžvalgininkai.

Pasienio gyventojų reakcija: džiaugsmas ar pyktis?

Nors didieji portalai situaciją analizuoja per ekonominę prizmę, vietos gyventojų nuomonės Suvalkų forumuose skiriasi.

Verslininkų džiaugsmas: Mažų parduotuvių ir turgaviečių savininkai džiaugiasi „aukso amžiumi“. Jiems lietuviai yra patys geriausi klientai, kurie nesidera ir perka daug.

Paprastų pirkėjų nepasitenkinimas: Vietiniai lenkai skundžiasi, kad po savaitgalinių „lietuvių reidų“ pirmadienio rytą parduotuvėse nebelieka pigesnio sviesto ar mėsos produktų. Kai kurie pirkėjai piktinasi, kad prekybos tinklai nespėja pildyti lentynų.

Ironiški patarimai: Kai kurie lenkų komentatoriai internete ironizuoja: „Jei lietuviai taip mėgsta mūsų sviestą, gal laikas atidaryti tiesioginį sviestotiekį Suvalkai–Marijampolė?“

Diagnozė: Lietuvos „ekonominis paradoksas“

Lenkijos ekspertai, analizuodami situaciją, daro išvadą, kuri mums patiems nėra maloni. Jie stebisi, kaip šalyje, turinčioje stiprią pieno pramonę, kaina gali būti keturis kartus aukštesnė nei kaimyninėje valstybėje, kuri taip pat susiduria su infliacija. 

Lenkų spauda tai vadina „lietuvišku kainų fenomenu“, už kurį moka paprastas vartotojas, priverstas tapti „savaitgalio emigrantu“ vardan pigaus riebalo gabalėlio.