Lietuvių laukia brangesnis šildymas: ruoškite pinigines

Gali kainuoti ketvirtadaliu brangiau 

Centralizuotai tiekiama šiluma artėjantį sezoną gali kainuoti ketvirtadaliu brangiau nei praėjusį, prognozuoja Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).

Pagal bazinį VERT scenarijų, jeigu biokuras šį šildymo sezoną kainuos apie 27 eurus už megavatvalandę (Eur/MWh), arba 4–5 eurais brangiau nei prieš metus, o gamtinių dujų kaina rinkoje nekils aukščiau nei 70 Eur/MWh, šiluma brangtų 13,5 proc.

Pagal tikėtiną VERT scenarijų, jei biokuras kainuos tiek pat, kiek dabar (apie 31 eurą), o dujos – 82 eurus, šildymas brangs 22,7 proc.

Pagal pesimistinį scenarijų, išsilaikius dabartinei biokuro kainai, o dujų – šoktelėjus iki 100 eurų, šiluma brangtų 25,1 proc.

„Aiškiai suprantame, mažai tikėtina, kad nedidėtų šilumos kaina. Jau esama situacija tokia, kad ji nesąlygoja kainų mažėjimo“, – Seimo Energetikos ir darnios plėtros komitetui pristatydamas prognozę teigė energetikos viceministras Darius Indriūnas.

Pasak jo, siekiama, kad galutinė šilumos kaina šiemet, palyginti su praėjusiu sezonu, nedidėtų labiau nei 20 proc. „Ar gali būti mažiau? Čia yra ir orų prognozės dalykai. Jei žiema bus labai šilta, gali būti, toks tikslas yra. O kiek bus, sunku pasakyti“, – sakė viceministras.

VERT narys Matas Taparauskas pastebėjo, kad šildymas brangs labiau tose savivaldybėse, kur šilumai gaminti dažniau vartojamos dujos, pavyzdžiui, Vilniaus rajono, Trakų, Ignalinos, Lazdijų, Joniškio savivaldybėse. 

O ten, kur iš biokuro pagaminama daugiau nei 80 proc. šilumos, ji turėtų pabrangti iki penktadalio.

Tikslesnė biokuro kaina, pasak VERT nario, paaiškės lapkričio pabaigoje, kai įvyks šio kuro aukcionai kitų metų pirmam ketvirčiui.

Mato dar didesnes kainas

Alfa.lt rašė, kad vien dėl biokuro brangimo Lietuvos energetikos agentūra bei šilumininkai prognozuoja, jog centrinis šildymas šį sezoną vidutiniškai gali būti iki 30 proc. brangesnis nei praėjusią žiemą.

Maža to, biokuro ir gamtinių dujų atsargas žiemą reikės smarkiai papildyti, nes jų sukaupta mažiau, nei įprasta šiuo metu, o tai neišvengiamai dar labiau pakels šildymo kainas Lietuvoje, nes žiemą energijos ištekliai visada yra brangesni nei vasarą ir rudenį.

Pavyzdžiui, Vilniuje šiuo metu sukaupto biokuro neužteks net iki šių metų gruodžio – trūksta dar maždaug 35 proc. būtino kiekio.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, šių metų rudenį sudaromų ilgalaikių sandorių ateinančiam šildymo sezonui vidutinė kaina svyruoja apie 29,85 Eur/MWh, kai pernai siekė apie 20,26 Eur/MWh. 

Taigi biokuras yra maždaug 46 proc. brangesnis nei praėjusių metų rugsėjį.

Centrinį šilumą Vilniuje tiekianti bendrovė „Gijos“ teigė, kad pernai rugsėjį biokuro kaina rinkoje siekė 18 eurų Eur/MWh, o šiemet kaina pakilo iki 29 Eur/MWh.

Biokuras yra pagrindinis „Gijų“ šilumos gamybai naudojamų energijos šaltinis: praėjusį šildymo sezoną biokuro ir biologiškai neskaidžių atliekų dalis Vilniuje sudarė 75 proc., o šiemet planuojama išlaikyti apie 80 proc. lygį.

Tačiau „Gijos“ iš anksto yra įsigijusios tik 65 proc. iki šių metų pabaigos reikalingo biokuro kiekio artėjančiam šildymo sezonui. Likusius 35 proc. žaliavos teks pirkti, kai biokuro kaina dar labiau išaugs.

Biokuro, kuriuo Lietuvoje prekiaujama „Baltpool“ biržoje, rinkai būdingas ryškus sezoniškumas: žiemą, ypač sausį ir vasarį, kaina paprastai išauga ir būna didesnė nei ankstyvą rudenį, pavyzdžiui, rugsėjį.

Šalčiausiais žiemos mėnesiais centrinio šildymo katilinės ir jėgainės dirba maksimaliu pajėgumu. Būtent sausį ir vasarį tenka didžiausias biokuro poreikio šuolis.

Nors šilumos tiekėjai dalį kuro vasarą ir ankstyvą rudenį nusiperka iš anksto pagal ilgalaikius sandorius, užėjus dideliems šalčiams trūkstamas kiekis skubiai perkamas trumpalaikių sandorių rinkoje. Užklupus šalčiams, šių trumpalaikių sandorių kainos biržoje staigiai šokteli.

Žiemą dėl sniego, įšalo ar nepalankių orų miško kirtimo liekanų ruošimas ir transportavimas iš miškų gali tapti sudėtingesnis, o tai mažina momentinę pasiūlą rinkoje.

Priklausomai nuo žiemos atšiaurumo, kainų skirtumas tarp rudens ir žiemos piko gali būti labai didelis.

Įprastos tendencijos rodo, kad rugsėjį–spalį biokuras būna pigesnis, sausį–vasarį jo kaina biržoje neretai pakyla nuo kelių iki kelių dešimčių procentų, o ekstremalių šalčių bangos metu kaina gali išaugti 5–10 Eur/MWh ar daugiau.

Dujų kaina išaugo dvigubai

Nors didžiąja dalimi centralizuota šiluma Lietuvoje gaminama deginant biokurą, dujų poreikis nėra visiškai išnykęs. 

Dažniausiai dujos papildomai pasitelkiamos šildymo sezono piko metu, kai dėl ypač šaltų orų smarkiai išauga šilumos poreikis, o nepriklausomų šilumos gamintojų pagaminamos šilumos nepakanka visam poreikiui patenkinti. 

Pavyzdžiui, praėjusį šildymo sezoną jos kai kuriuose miestuose sudarė 25 proc. visos kuro struktūros.

Kaip rašė Alfa.lt, Latvijos Inčukalnio dujų saugyklos, kur dujas laiko ir Lietuva, sukauptų atsargų lygis yra vienas žemiausių Europos Sąjungoje, siekė vos 44,6 proc., kai Lenkijoje viršijo 90 proc.

Žiemą, kai kils poreikis papildyti ištuštėjusias saugyklas, dujų kaina neišvengiamai kils ir bus didesnė, nei šiuo metu, kai ir taip yra rekordiškai aukšta.

Šiuo metu didmeninė gamtinių dujų kaina Europos biržoje yra 125–135 proc., arba maždaug daugiau nei dvigubai didesnė nei pernai tuo pačiu metu.

Rugsėjo pabaigoje vidutinė didmeninė dujų kaina Nyderlandų TTF prekybos taške svyravo apie 74–76 Eur/MWh, kai pernai tuo pačiu laikotarpiu gamtinių dujų kainos vidurkis siekė apie 32 Eur/MWh. 

Taigi didmeninėje rinkoje dujos per metus pabrango 42–44 Eur/MWh.

Šį kainų šuolį daugiausia sukėlė padidėjusi geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose, tiekimo sutrikimai dėl uždaryto Hormuzo sąsiaurio, per kurį plukdoma apie 20 proc. pasaulio suskystintų gamtinių dujų ir artėjantis šildymo sezonas, kai dujų paklausa smarkiai išauga.

© Jeigu žiema bus šalta, šildymas kainuos rekordiškai daug. | Gijos

Parengta pagal Alfa.lt