Lietuvių santaupas degina infliacija, bankai už indėlius palūkanų nemoka: kaip šiuo metu elgtis su pinigais

Augo sparčiausiai visoje ES

„Jie yra nuolatinė gyventojų taupymo forma, ypač populiari Lietuvoje, Baltijos šalyse. Bet, lyginant jų santykį su bendruoju vidaus produktu (BVP), lietuvių indėliai yra panašūs kaip ir Šiaurės šalyse ir niekuo labai neišsiskiria“, – pastebi jis.

Jis išskirtų tik praeitų metų indėlių augimą, kai gyventojai turėjo mažiau galimybių keliauti į užsienį, lankytis restoranuose, renginiuose, įsigyti kitų paslaugų.

„Bet tai nereiškia, kad jei šiemet ar pernai lietuviai negalėjo nueiti į restoraną taip dažnai, kaip norėtų, jie kitais metais ten eis du kartus per dieną – sutaupyti pinigai nebūtinai bus išleisti“, – aiškina ekonomistas.

Tuo tarpu Turto valdymo „INVL grupės“ vyriausiąją ekonomistę Indrę Genytę-Pikčienę stebino spartus indėlių augimas visus šiuos metus – jos teigimu, indėliai Lietuvoje augo labiausiai visoje Europos Sąjungoje (ES).

„Galima pastebėti, kad indėliai kyla ir kitose šalyse: gyventojai atsisakė kelionių, kitų išlaidų, kurias paprastai, ne karantino laikotarpiu, patiria“, – portalui lrytas.lt kalbėjo ji.

Ekonomistė kaip vieną tokio spartaus augimo priežasčių išskyrė labai suintensyvėjusią nekilnojamojo turto (NT) rinką. „Sandorio, kuriame dalyvauja kredito įstaiga, kai namų ūkis ima iš jos paskolą ir perka būstą iš kito namų ūkio, paskolos suma patenka į parduodančio namų ūkio atsiskaitomąją sąskaitą.

Tad NT rinkos suaktyvėjimas ir aktyvus kredito įstaigų įsiliejimas į tai taip pat prisidėjo prie kylančių indėlių sumų“, – aiškino I.Genytė-Pikčienė.

Dar viena priežasčių – šiemet, nepaisant pandemijos ir karantino iššūkių, sparčiai tebekyla darbo užmokestis.

Paskutiniais duomenimis, vidutinis darbo užmokestis šiemet kilo 12 proc. per metus – tai, anot ekonomistės, labai spartus augimo tempas, tad nenuostabu, kad tai taip pat atsispindėjo ir gyventojų sąskaitose.

Lietuviams – arba NT, arba indėliai

Kai kurie gyventojai santaupas leido pirkdami NT ir, greičiausiai, į jį investuos ir ateityje – nebus nieko naujo, mano N.Mačiulis.

„Vienintelis pokytis, kuris galėtų įvykti – jei didesnę dalį santaupų gyventojai nukreiptų į vertybinius popierius, kitus investavimo instrumentus, o ne laikytų juos saugiausioje ir likvidžiausioje formoje: indėliuose bankuose“, – svarsto jis.

Anot ekonomisto, lietuviai, lyginant su kitomis Vakarų Europos valstybėmis, į akcijas, kitus vertybinius popierius investuoja gana mažai – didžiąją dalį savo turto jie laiko arba NT, arba indėliuose. Tad, nors tam tikra diversifikacija ateityje galima, bet tai nebus greiti ir dideli pokyčiai.

„Labai tikėtina, kad tas dabartinis rekordinis gyventojų indėlių kiekis ir toliau pamažu didės ir nebus tie pinigai išleidžiami nei vartojimui, nei į kažkokias investicines priemones“, – prognozuoja N.Mačiulis.

Tačiau I.Genytė-Pikčienė kiek kitokios nuomonės – jos manymu, pasibaigus pandemijos išbandymams, dalis gyventojų pinigų išeis į vartojimą ir neužsiliks santaupose.

„Tą jau po truputį matėme įvairiuose vasaros rodikliuose – tiek mažmeninės prekybos apyvartos užfiksavo rekordus, tiek turizmas atsigavo.

Yra tas suaktyvėjimas. Bet dalis visgi gali likti kaip santaupos, nes neapibrėžtumas dar gana nemažas. Žmonės norės turėti tam tikrą finansinę pagalvę ateičiai“, – svarsto ekonomistė.

Ji pritaria N.Mačiulio prognozėms, jog gali būti, kad indėlių augimas nesustos, mat išlaidavimo galimybių vis dar gerokai mažiau.

Geriausia – investuoti

Laikyti pinigus kaip indėlius nėra geras sprendimas, tikina I.Genytė-Pikčienė – ypač šiuo metu, infliacijos akivaizdoje. „Kainų augimas įsibėgėja ir siekia jau 5,3 proc. metinį kainų pokytį.

Ta infliacija degina santaupas, pinigai nuvertėja, todėl būtina juos įdarbinti, investuoti, kad jie generuotų grąžą ir atidirbtų dalį infliacijos, o geriausiu atveju ir daugiau. Taip būtų išsaugota santaupų vertė“, – pataria ji.

Ekonomistei neramu, kad lietuviai vis dar renkasi gana konservatyvius taupymo būdus – laiko pinigus sąskaitose arba perka NT.

„Vis dėlto šiuo metu matant, kokia kryptimi juda būsto ir būsto nuomos rinka, matome, kad grąža, kurią būstas gali generuoti, po truputį mažėja ir ilgainiui gali nebepatenkinti šiuo metu investuojančiųjų lūkesčių“, – perspėja I.Genytė-Pikčienė.

O N.Mačiulis ragina prieš priimant investavimo sprendimą visada įvertinti kelis kriterijus – grąžą, kiek investuoti pinigai, tikėtina, gali uždirbti, riziką, tikimybę, kad gauta grąža bus teigiama, o ne neigiama, ir likvidumą – jeigu staiga prireiks tų pinigų, ar galima prie jų prieiti, be nuostolių realizuoti tas investicijas?

Taip pat jis primena ir seną tiesą: kur didesnė grąža, ten didesnė ir rizika.

„Yra investicinių objektų, kur galima uždirbti didesnę grąžą, nes tol, kol centriniai bankai yra nustatę nulines ar neigiamas palūkanas, už indėlius gyventojai beveik nieko negauna.

Bet bandymas investuoti į NT ir gauti didesnę grąžą iš nuomos susijęs su papildomomis rizikomis, tokiomis kaip likvidumo rizika.

Be to, reikia ir daug didesnės sumos pradinei investicijai, o ne kiekvienam tai yra priimtina, taip pat tai nepatogu praradus pajamas arba jeigu staiga atsirastų netikėtų išlaidų ir prireiktų tų lėšų – tada greitai parduoti NT gali būti sudėtinga“, – atkreipia dėmesį ekonomistas.

Visgi vieno patarimo, ką dabar daryti su santaupomis, ekonomistai lietuviams duoti nesiryžta, mat viskas priklausą nuo daugybės kriterijų: šeiminio statuso, kiek yra išlaikytinių šeimoje, santaupų, pajamų, pajamų šaltinių, gyventojų amžiaus.

Tačiau visada būtina vadovautis pagrindiniais finansų valdymo kriterijais: turėti atsargų juodai dienai, tvarų, užtikrintą būstą – nuomą, apsaugotą sutartimi, arba nuosavą būstą.

Tuo tarpu Finansų ir kreditų valdymo asociacijos (FIKVA) prezidentas Marius Jansonas turintiems santaupų siūlo grąžinti paskolas. 

„Jeigu žmonės grąžintų kredito dalis, sutaupytų bankams mokamas palūkanas.

Čia būtų saugus ir geras sprendimas“, – portalui lrytas.lt sakė jis.

Ekonomistų pasiūlymus santaupas laikyti ne indėliuose, o investuoti, M. Jansonas, nors ir vertina teigiamai, tačiau įspėja gyventojus būti atsargiems:

„Reikia tam turėti žinių. Dauguma žmonių praranda pinigus, kai nesupranta, kur investuoja“.

Bet, jo manymu, svarbiausia, kad žmonės investuotų į finansinį raštingumą, mat dabar šitiek terminuotų indėlių parodo, jog visuomenė apskritai nemoka valdyti pinigų, jų padauginti, todėl šie smarkiai nuvertėja.

„Apskritai žmonėms dalį indėliuose laikomų pinigų nereikėtų bijoti investuoti į save, savo žinias“, – pataria FIKVA prezidentas.