Lietuvos verslui neramu dėl žaliavų iš Kinijos

Antradienį paskelbus apie ketinamą atidaryti Taivano atstovybę Lietuvoje, toks žingsnis sukėlė Kinijos pyktį, o trukdžius gali pajusti ir Lietuvos verslas. Ekspertai mano, kad Kinija galėtų apriboti kai kurių lietuviškų prekių patekimą, tačiau jų mastai nėra tokie, kad sukeltų skaudžių pasekmių – didesnį nerimą keltų importuojamų žaliavų kainų politika.


 

15min taip pat pasidomėjo, kokių galimybių Lietuvai gali atverti glaudesni ryšiai su Taivanu.

Žvelgiant į skaičius matyti, kad Kinija toli gražu nėra pagrindinė Lietuvos eksporto partnerė. Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, 2020 m. Lietuvos eksportas į Kiniją siekė apie 300 mln. eurų.

Suma savaime nėra maža, tačiau ši šalis tėra 22-a pagal dydį mūsų prekybos partnerė. Lietuvos verslas į Kiniją pernai daugiausia eksportavo javus (22 proc.), baldus, patalynę, čiužinius (12 proc.), medieną ir medienos dirbinius (11 proc.) bei optikos, matavimo ir medicinos prietaisus (11 proc.).

Tiesa, tokia situacija buvo 2020 m. – šiandien didžiausia eksporto kategorija susitraukė iki minimumo, kadangi dėl naujų fitosanitarinių reikalavimų Kinija javų iš Lietuvos nebeperka.

„Mes, kaip eksportuotojai, mūsų konkurentai, kolegos, Lietuvos atašė Kinijoje visi dirbame, kad prekybą atnaujintume.

Bet dabar mes negalime eksportuoti į Kiniją dėl jų reikalavimų“, – 15min sakė didžiausios šalies žemės ūkio bendrovės „Linas Agro Group“ grūdų prekybos vadovas Svajūnas Banelis. „Linas Agro Group“ nuotr./„Linas Agro Group“

Jis nenorėjo spekuliuoti, ar tokie reikalavimai galėjo turėti politinę potekstę. Lietuvos pranašumu iki šiol buvo tai, kad leidimus eksportuoti grūdus į Kiniją turi nedaug ES šalių.

„Tai buvo rinka, į kurią, nepaisant labai griežtų kokybinių reikalavimų, mes galėjome eksportuoti aukštos kokybės ekstra klasės kviečius. Jų, priklausomai nuo metų, būdavo užauginama apie 30-40 proc.

Tai netektis, bet nerealizuoti kviečiai keliavo į Afrikos valstybes ar Ispaniją.

Matome, kad Kinija galėjo būti tarp lyderiaujančių mūsų eksporto rinkų“, – pasakojo pašnekovas.

Importas iš Kinijos sudaro gerokai didesnę Lietuvos tarptautinės prekybos dalį – pernai importo vertė siekė 1,2 mlrd. eurų, Kinija yra septinta pagal dydį mūsų šalies importo partnerė.

Matuojant pagal Kinijos tiesiogines investicijas Lietuvoje, ši šalis yra vos 40 partnerė, investavusi 7,8 mln. eurų.

Eksporto svoris Kinijoje nėra didelis

Šį rudenį Taipėjuje Lietuva planuoja steigti verslo atstovybę, o antradienį paskelbta, kad Taivanas taip pat atidarys atstovybę Lietuvoje.

Reaguodamas į žinią Kinijos Taivano reikalų biuras jau pareiškė prieštaraujantis, kad bet kuri šalis, su kuria Kinija palaiko diplomatinius ryšius, turėtų oficialių santykių su Taivanu, pranešė „Reuters“.

Pekinas teigia manantis, kad Taivanas yra „vienos Kinijos“ dalis, ir tai vadina opiausiu šalies teritoriniu klausimu.

„Mes raginame Lietuvą laikytis „vienos Kinijos“ principo ir nesiųsti neteisingų signalų Taivano nepriklausomybės pajėgoms“, – sakoma pranešime.

Gegužę Lietuva paskelbė pasitraukianti iš Kinijos bendradarbiavimo su Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis forumo „17+1“, pavadinusi šį formatą „skaldančiu“.

Šie žingsniai, politikos apžvalgininkų manymu, neprasprūs pro Pekino akis, tačiau kol kas nėra aišku, ar pasekmės gali būti tik diplomatinės, ar paliestų ir šalies verslą.

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas 15min teigė įsitikinęs, kad tam tikrų netiesioginių sankcijų scenarijus gali būti realus.

Archyvų nuotr.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Aleksandras Izgorodinas

„Norint papulti į Kinijos rinką tam tikriems prekių segmentams, pavyzdžiui, maisto produktams, reikalingi įvairūs leidimai ir sertifikatai.

Lietuvos maisto produktų gamintojams, kitiems eksportuotojams ir reeksportuotojams, kurių produkcijai reikalingi sertifikatai, gali kilti grėsmė. Įmanoma, kad staiga tie sertifikatai gali būti anuliuoti“, – spėjo jis.

Ekonomistas taip pat pabrėžė, kad galimų problemų su Kinija atveju BVP praradimas nebūtų labai didelis, nes Lietuva tiesiogiai į Kiniją eksportuoja gana mažai prekių, eksportas mažai diversifikuotas.

Didžiausia grėsmė kyla žemos pridėtinės vertės produkcijos gamybai. „Dalis mūsų prekių, eksportuojamų į Kiniją, yra aukštos pridėtinės vertės – tai lazeriai, matavimo instrumentai ir panašiai.

Manau, kad jiems jokių grėsmių nekyla, nes Kinija dabar daug investuoja į inovacijas, aukštas technologijas, todėl jiems tokie produktai ir toliau bus reikalingi“, – spėjo ekonomistas.
 

Galimi ribojimai daugiausia kirstų importui

Tokiam požiūriui pritarė ir Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos (LINPRA) vadovas Darius Lasionis. Jo teigimu, inžinerinės premonės produkcijos eksportas į Kiniją sudaro apie 1 proc. viso Lietuvos inžinerinės pramonės eksporto.

Didžiąją dalį šio kiekio sudaro optikos ir lazerių įrenginiai, o kai kurios Lietuvos lazerių įmonės Kinijoje turi padalinius.

„Šiai sričiai trikdžiai ir ribojimai gali atsiliepti, bet apskritai poveikis būtų minimalus. Skaudžiau atsilieptų importo ribojimai. Nemažai gamybos komponentų ir dalių yra importuojamos iš Kinijos. Kai kuriais atvejais tie komponentai yra perkami tiesiogiai, kitais atvejais per partnerius Vakarų Europoje“, – 15min sakė pašnekovas.

Jis pabrėžė, kad iš Kinijos importuojama daug elektroninikos komponentų, metalo komplektuojančių dalių, kurios naudojamos įvairiose šalies gamyklose.

Archyvų nuotr.

Darius Lasionis

A.Izgorodinas teigė matantis riziką, kad Kinija galėtų pabranginti ir žaliavas, kurias iš jos importuoja Lietuva. Ekonomiškai Pekinas tai galėtų sau leisti, nes Lietuva jiems yra santykinai nedidelė eksporto rinka, todėl Kinija tokius nuostolius galėtų iškentėti.

Be to, atsigaunant pasaulinei ekonomikai itin trūksta žaliavų, todėl dar labiau ryškėja geros diplomatijos nauda – anot ekonomisto, palankias kainas galima užsitikrinti ir per gerus tarpvalstybinius santykius.

„Dabar mūsų gamintojai turi labai daug užsakymų ir esminė problema yra ta, kad labai trūksta žaliavų. Antra problema yra tai, kad žaliavų kaina labai pakilo paaugus transporto kaštams.

Matyčiau tik vieną šios situacijos pozityvą – Kinija Lietuvai yra svarbi rinka eksportui į kitas ES valstybes.

Mūsų pramonė iš esmės teikia komponentų gamybos paslaugas – tam tikros dalys gaminamos Lietuvoje, tada keliauja į Skandinavijos šalis, Vokietiją, o iš ten – į Kiniją. Daug bendrovių su Kinija tiesiogiai nedirba“, – sakė A.Izgorodinas.

Lietuvos pramonininkų federacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius atkreipė dėmesį į tai, kad skirtumas tarp Lietuvos ir Kinijos eksporto bei importo yra keturis kartus didesnis Kinijos naudai, todėl importo pokyčiai sukeltų daug nesklandumų.

„Skirtumas yra nemenkas ir jeigu Kinija bandytų apriboti žaliavų importą, būtų klausimas ir su kiniškų prekių pardavimais.

Tikiu, kad surasime protingą balansą ir pramonė galės tęsti bendradarbiavimą. Pramoninkų noras yra nebandyti statyti sienų“, – sakė jis.

Archyvų nuotr.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vidmantas Janulevičius

D.Lasionis sakė iš verslo girdintis norą, kad valstybė taikytų atsargesnę ir nuosaikesnę užsienio politiką, vengiant veiksmų, kurie galėtų pakenkti prekybiniams santykiams.

„Jeigu, pavyzdžiui, sutriktų importas iš Kinijos, trumpuoju laikotarpiu įmonės turi sukauptų žaliavų, medžiagų, komponentų, todėl didelio poveikio nebūtų.

Ilguoju laikotarpiu įmonės turėtų ieškoti alternatyvių tiekėjų. To nepadarysi per mėnesį, du ar tris. Tai užtrunka apie šešis aštuonis mėnesius.

Visur reikalingas nuosaikumas ir planavimas į priekį“, – teigė pašnekovas.

A.Izgorodinas buvo dar tiesesnis – jo nuomone, Lietuvos užsienio politika turėtų būti iš dalies pragmatinė.

„Labai svarbu turėti ir valstybės politinį interesą, politinę viziją, su kuo mes norime kurti santykius, bet reikia žiūrėti ir į ekonominį interesą“, – apibendrino pašnekovas. Kita nuomonė:

Kinijai esame per maži

Vis dėlto egzistuoja ir kitas požiūris. 15min kalbintas ilgametis Kinijos prekybos ekspertas, sutikęs kalbėtis anonimiškai, nemano, kad gamintojams galėtų kilti didelių ilgalaikių problemų.

Pašnekovas pridūrė, kad Taivanas verslui yra kur kas nuspėjamesnė rinka, todėl glaudesnius ryšius su šia šalimi galima vertinti kaip laimėjimą.

„Manau, kad tie verslininkai, kurie Kinijoje vykdė veiklą, ras būdų likti, o tiems, kurie galvos kažką daryti su Taivanu, atsiveria gera rinka“, – teigė jis.

Pašnekovas teigė, eksportuoti į Kiniją pelningomis apimtimis yra sunku. „Kinijoje konkuruoji ne su kinais, o su pasaulinėmis kompanijomis, kurios ten sėdi nuo 1990-ųjų, sumerkę milijardus į rinkodarą ir užsiėmę rinką.

Jei veži pieno miltelius, tu konkuruoji su visa Naujosios Zelandijos pieno industrija, todėl negali vežti tik penkių konteinerių“, – palygino jis.

Archyvų nuotr.

Jis pridūrė, kad prieš 7-8 metus kilęs Lietuvos verslo susidomėjimas Kinija, šiandien yra nuslūgęs, o tvaraus eksporto, išskyrus specifines nišas, kaip lazeriai, nėra. 

Verslai eksportuodami mažais kiekiais „užsideda varnelę“ prie Kinijos, kaip prie eksporto rinkos, tačiau finansiškai jiems prekes kartais labiau apsimokėtų parduoti Lietuvos kaimyninėse šalyse.

 „Tai, kas Kinijai naudinga, ir toliau bus pardavinėjama. O Kinijai nenaudingi produktai iš Lietuvos mažomis partijomis greičiausiai eis į Vokietiją ir Skandinaviją. 

Nepasiseks ten, tai nepasiseks, nemanau, kad tai bus tragedija. Eksporto žemėlapio tai nepakeis. Iškentėjome Rusiją, Baltarusiją, todėl tai nebus esminis dalykas“, – 15min sakė prekybos su Kinija ekspertas.

Maisto eksportuotojų asociacijos vykdomasis direktorius Giedrius Bagušinskas 15min taip pat teigė, kad Kinijos rinka, į kurią dėta nemažai vilčių, maisto gamintojams tapo dideliu nusivylimu.

Parduoti joje įmanoma, tačiau įdėtos ilgametės pastangos neatsveria gaunamos naudos. „Apie Kiniją pastaruosius penkerius metus buvo daug šnekama, daug dedama pinigų, vyko parodos, politiniai žingsniai, bet rezultatai kuklūs. Lietuva Kinijai strategiškai nėra įdomi šalis.

Kitos įmonės Kiniją visada įvardija kaip vieną strategiškai svarbiausių šalių, pas juos suvažiuoja visas pasaulis. Pas mus kol kas tik ašaros – pavieniai, smulkūs klientai. Koją įkėlė tik pora įmonių“, – teigė jis.

Pašnekovas sakė, kad žiūrint iš ekonominės pusės maisto sektoriuje pablogėti beveik nėra kur. Užsienio politika gali paveikti nebent asmeninius santykius, jeigu verslo partneris iš Kinijos yra politiškai jautrus.

G.Bagušinskas pridūrė, kad su retkarčiais pasikartojančiais Rusijos embargais šios situacijos negalima lyginti, kadangi kaimyninėje šalyje Lietuvos įmonės turėjo didesnę rinką. „Būtų panašu, jei Lietuvoje imtume boikotuoti australiškus produktus – tokių pirmiausia dar reikėtų rasti.

Reikėtų įsivaizduoti, kad Kinija mato savo lygio žaidėjus – Rusiją, ES, Braziliją o mes esame įkyrūs politinėje erdvėje, bet ekonominėje esame nereikšmingi“, – sakė pašnekovas.

Jis pabrėžė, kad politinėje plotmėje ir anksčiau būdavo susikirtimų dėl Lietuvos vykdomos užsienio politikos – pavyzdžiui, dėl Lietuvoje jau mažiausiai pora dešimtmečių deklaruojamos paramos Tibetui.

Taivanas – nauja, geresnė rinka?

Ši istorija, žinoma, turi ir kitą pusę – dėl abiejų planuojamų atstovybių atsivers vartai prekybai su Taivanu.

Kai birželio mėnesį Lietuva nusprendė Taivanui padovanoti 20 tūkst. „AstraZeneca“ gamintojo vakcinos dozių, ji gavo gana netikėto dėmesio – Taivano gyventojai atsidėkodami ne tik puolė pirkti šalyje pardavinėjamą lietuvišką produkciją ir skelbti apie tai socialiniuose tinkluose, tačiau ir aukojo didžiules sumas labdaros organizacijoms.

G.Bagušinskas mano, kad palankus Lietuvos, kaip šalies, vertinimas galėtų būti tam tikra paspirtis mūsų produktų eksportui į Taivaną, tačiau didelių vilčių dėti neskubėjo.

Archyvų nuotr.

123RF.com nuotr./Siningas Činghajaus provincijoje

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/verslas/naujiena/bendroves/lietuvos-verslas-apie-kinijos-kersta-del-taivano-neramu-del-zaliavu-663-1537788?copied

„Taivane gyvena virš 20 mln. žmonių ir tas, kad Lietuva yra atpažįstama, tas dėkingumas ir kultūra, lems domėjimąsi vieni kitais ir lojalumą žmogiška prasme. Tai nebėra „skruzdės ir dramblio“ draugystė kaip su Kinija“, – teigė jis.

Visgi didžiausią barjerą didesnei prekybai jis įvardijo geografiją, kadangi Taivanas gerokai nutolęs nuo Lietuvos, pasiekiamas tik laivais ar lėktuvais, be to, kultūriškai vartojimas yra kitoks.

A.Izgorodino manymu, Lietuvos gamintojams gali būti lengviau įeiti į Taivano rinką nei Kinijos – mažesnei rinkai reikės ir mažesnių apimčių.

„Kiek žinau, dalis mūsų įmonių dabar tiesiog fiziškai negali dirbti su Kinija, nes jos įmonės prašo tokio dydžio bandomųjų partijų, kurių mūsų įmonės negali pagaminti.

Taip pat gali būti, kad ten yra mažesnė konkurencija ir atitinkamai galima dirbti su didesniais antkainiais nei Kinijoje.

Tačiau aš apskritai nesirinkčiau tarp dviejų valstybių – galbūt galima būtų eiti ne tokiu radikaliu keliu, palaikant santykius su abiem šalimis“, – sakė ekonomistas.

Jis siūlo į šį klausimą žiūrėti atliekant kaštų ir naudos analizę. „Jeigu mes dirbame su Taivanu, reikėtų apsiskaičiuoti, kokia yra galima nauda verslui, kokie nuostoliai ir kokios galimos rizikos. Tada reikėtų galbūt padaryti įmonių apklausą, kad jos pasakytų, kiek tai pavojinga ar nepavojinga.

Sakyčiau, kad analitika ir pragmatika turėtų būti tie du veiksniai, ant kurių reikėtų statyti užsienio politiką“, – teigė ekonomistas. Vis dėlto yra ir šiek tiek kitokių nuomonių. „Tikiuosi, kad mes nieko neaukojame, o laikomės savo vertybių.

Be vertybių labai lengva nugrimzti toliau.

Taivanas yra labai išsivysčiusi šalis, turinti daug pramonės ir tai galėtų būti paskata ir pavyzdys, kaip be žaliavų šalis turėdama santykinai nedaug gyventojų sugebėjo savo šalį pakelti į tokį lygį.

Man Taivanas [savo sėkme] yra prie Japonijos ar Pietų Korėjos", – sakė V.Janulevičius.

Jis teigia manantis, kad Taivanas galėtų būti alternatyvia kryptimi, bent iš dalies padengiančia teorinius praradimus Kinijoje.

Kaip pavyzdį Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas pasitelkė Kazachstaną. Į šią Kinijos kaimynystėje esančią 18 mln. gyventojų šalį Lietuva eksportuoja daugiau nei į visą milijardinę Kiniją – išvežame produkcijos už 0,5 mlrd. eurų.

Tad ne visada svarbu populiacija – užmezgus tinkamus verslo santykius, dalis eksporto galėtų sėkmingai vykti ir į nedidelę Taivano salą.

Archyvų nuotr.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Taipėjus

Sidebar placeholder