Metai taikant naują aplinkos vadybos standartą: kryptingas žingsnis žalesnio uosto link

Pernai Klaipėdos uostas tapo pirmuoju Baltijos šalyse, gavusiu tarptautinį aplinkosaugos vadybos sertifikatą. Šis įvertinimas tapo paskata aktyviai diegti uosto tvarumo priemones nuo emisijų mažinimo iki naujų technologijų diegimo ir įpareigojo Klaipėdos uostą išlaikyti aukštą aplinkosauginės atsakomybės kartelę.

„Tvarumas Klaipėdos uoste nėra trumpalaikė iniciatyva – tai kryptis, kuria judame nuosekliai ir atsakingai. 

Pernai gavę tarptautinį PERS sertifikatą įsipareigojome ne tik stebėti savo poveikį aplinkai, bet ir kasmet žengti dar toliau – mažinti emisijas, investuoti į žaliąją energetiką ir tapti pavyzdžiu visam Baltijos regionui. 

Pirmieji metai parodė, kad nuoseklus darbas duoda realių rezultatų“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Klaipėdos uostas pirmuoju uostu tarp Baltijos valstybių ir vienu iš 36 uostų Europoje turinčių uosto aplinkosaugos vadybos sistemos (PERS) sertifikatą tapo pernai. Šis tarptautinis įvertinimas buvo suteiktas dvejiems metams. 

Ateinančiais metais Klaipėdos uosto direkcija sieks, jog jos veikloje taikoma aplinkosaugos politika ir vėl būtų įvertinta teigiamai bei pripažinta PERS sertifikatu. Vertinimą atliks įmonės „Estonian, Latvian & Lithuanian Environment“ ir SIA „Estonian, Latvian & Lithuanian Environment“.

Gavusi PERS sertifikatą Uosto direkcija įsipareigojo siekti ilgalaikio tvaraus vystymosi ir aktyviai dalyvauti mažinant poveikį aplinkai. 

Tai, kaip organizacija siekia šių tikslų, jau per pirmuosius metus buvo vertinama stebint 34 rodiklius, apimančius nuo šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kiekio, laivų judėjimo ir krovinių vežimo metu į orą išmetamų CO2, energijos suvartojimo iki aplinkosauginių incidentų ar gyventojų pateiktų pagrįstų skundų skaičiaus.  

Rodiklių, pagal kuriuos vertinama organizacijos veikla, gausa tarsi signalizuoja, kad atsakinga aplinkosauginė politika pirmiausia yra susijusi su griežta kontrole ir aiškiu realios situacijos dėl poveikio aplinkai vertinimu. 

Šalia gyvenamųjų rajonų veikiantis Klaipėdos uostas ypatingą dėmesį skiria oro kokybės kontrolei ir taršos valdymui – vykdoma nuolatinė aplinkos stebėsena. Šiuo metu įrengti davikliai fiksuoja kietųjų dalelių koncentraciją, triukšmą bei kitus parametrus septyniose uosto vietose. 

Ateinančiais metais planuojama įdiegti sertifikuotą oro kokybės monitoringo sistemą, užtikrinsiančią ne tik duomenų tikslumą, bet ir integraciją į monitoringo tinklą. Duomenys, kaip ir dabar, bus viešinami visuomenei.

Siekiant išsikeltų žaliosios krypties tikslų Klaipėdos uostas daug dėmesio skiria energetinei transformacijai, tvarioms iniciatyvoms, socialiai atsakingai veiklai. Vienas iš itin svarbių ir pažangių Klaipėdos uosto projektų – žaliojo vandenilio gamyba. 

Šiuo metu projektas jau priartėjo prie finalinio etapo, o ateities degalais dažnai vadinamą žaliąjį vandenilį Klaipėdos uoste planuojama pradėti gaminti jau ateinantį pavasarį. 

Siekiant mažinti uoste į aplinką išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, uosto terminaluose jau diegiami įrenginiai, kuriais laivams nuo kranto bus tiekiama elektra, tad juos prišvartavus nebebus būtinybės stovėti įjungtais vidaus degimo varikliais.

Dar vienas svarbus Klaipėdos uosto žingsnis žaliosios transformacijos kelyje – direkcijos laivyno atnaujinimas aplinkai draugiškais laivais. 

Statyti jau baigiamas ir kitąmet uoste plaukiosiantis žaliuoju vandeniliu varomas atliekų surinkimo laivas. Šiuo metu taip pat statomi ir du hibridiniai locmanų kateriai, kurie pakeis dabar naudojamus iškastiniais degalais varomus katerius.

Dėl naujuosiuose locmanų kateriuose diegiamų elektros variklių, jėgos akumuliatorių ir kitų inovatyvių priemonių, priklausomai nuo darbo intensyvumo, dyzelino bus sunaudojama apie 30 proc. mažiau, lyginant su dabartiniu locmanų katerių degalų sunaudojimu. 

Klaipėdos uosto direkcija ne tik pati įsigyja mažiau taršius laivus, bet siekia, kad tokie laivai į Klaipėdą gabentų ir krovinius, todėl su partneriais prisideda kuriant ir plėtojant žaliuosius laivybos koridorius.

PERS (angl. Port Environmental Review System) – vienintelis jūrų uostams skirtas aplinkosaugos vadybos standartas. 

Jis remiasi ESPO (Europos jūrų uostų organizacija) politikos rekomendacijomis ir specialiai sukurta schema, padedančia uostams laikytis teisės aktų, vystyti tvarią uosto veiklos plėtrą, apsaugoti aplinką, gerinti visuomenės sveikatą ir spręsti klimato problemas. 

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder