Migracijos departamento vadovė: atvykstančių baltarusių mažėja, verslas persiorientuoja

„Galėčiau pasakyti, kad baltarusių piliečių vykimo į Lietuvą mastai per pastaruosius kelis mėnesius šiek tiek sumažėjo, tai yra, tas tempas, kiek jų daugėja Lietuvoje yra šiek tiek palėtėjęs, jei lygintume su praėjusių metų pradžia“, – LRT radijui pirmadienį sakė E. Gudzinskaitė.

„Manau, kad dėl visos aplinkos ir dėl to, kad verslas visų pirma persiorientuoja ir darbo jėgos pradeda vis dažniau kviestis iš kitų šalių, kurios nekelia tokių didesnių rizikų, pavyzdžiui, Uzbekistano, Kirgiztano, Kazachstano“, – teigė ji.

Anot jos, baltarusius atbaido bei atfiltruoja Migracijos departamento kartu su Valstybės saugumo departamentu (VSD) vykdomos patikros. 

Migracijos departamento duomenimis, šio mėnesio pradžioje Lietuvoje gyveno 224,8 tūkst. užsieniečių, iš jų apie 62,5 tūkst. baltarusių.

Šis departamentas ir VSD yra įpareigoti atidžiau tikrinti Baltarusijos piliečius, gavusius ar prašančius leidimo laikinai gyventi Lietuvoje darbo pagrindu. Patikrinimai sugriežtinti po to, kai buvęs Baltarusijos milicijos majoras Aliaksandras Macijevičius, dalyvavęs slopinant protestus savo šalyje, buvo gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

VSD vasario pradžioje skelbė, kad šiuo metu didžiąją migrantų iš Baltarusijos dalį sudaro ekonominiai migrantai, tik dalis Lietuvoje gyvenančių baltarusių yra įsitraukę į įvairias opozicines veiklas.

„Tai atveria galimybes Baltarusijos žvalgybos tarnyboms plėsti savo veiklą ir išnaudoti režimui palankius asmenis prieš Lietuvos interesus“, – buvo tvirtinama komentare.

Departamentas nurodė pernai iš viso atlikęs 121 tūkst. 577 užsieniečių keliamos grėsmės vertinimus, dėl 1415 asmenų Migracijos departamentui jis pateikė išvadas, kad jų gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Apie 80 proc. šių asmenų yra Baltarusijos piliečiai ir didžioji dalis susiję su Aliaksandro Lukašenkos režimu.

Pasak VSD, tarp baltarusių, kurių gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmes saugumui, apie 60 proc. yra dirbę vidaus reikalų sistemoje ar valstybės institucijose, apie 30 proc. yra tarnavę ginkluotosiose pajėgose, iki 10 proc. dirbo karinės pramonės ar kituose strateginiuose objektuose.