Ant Nacionalinio stadiono statybų tvoros kabantis užrašas signalizuoja apie galimą projekto žlugimą

Nacionalinio stadiono skandalas: kokią žalą galėjo padaryti buvęs „BaltCap“ partneris ir kur pradingo dešimtys milijonų

„Netikiu, kad šį kartą pabaigs“, – toks ant Nacionalinio stadiono statybų tvoros kabantis užrašas signalizuoja apie galimą projekto žlugimą ir eilinę sostinės valdžios nesėkmę.
 

Politikai jau kelia versiją, derybos tarp koncesininko ir stadiono užsakovų pasiekė akligatvį ir „BaltCap“ ieško, kas galėtų perimti projektą.

Tokį Nacionalinio stadiono epopėjos galimą posūkį sufleruoja tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės ir stadiono statybas sustabdžiusio „BaltCap“ derybos dėl kainos indeksavimo įstrigo – sausio 24 d. planuotame Tarybos posėdyje kainos indeksavimo projektas nebus teikiamas.

Sostinės meras Valdas Benkunskas ir administracijos direktorius Adomas Bužinskas, kaip žadėjo, iki sausio 18 d. tarybos frakcijoms nepateikė ir sprendimo, kiek pagal „BaltCap“ prašymą bus siūloma indeksuoti Nacionalinio stadiono statybas.

Valdžia nuo visuomenės ir tarybos narių slepia ir informaciją, kokia suma „BaltCap“ prašo didinti projekto kainą.

Buvęs sostinės meras, Vilniaus miesto tarybos narys Artūras Zuokas įtaria, kad taip elgtis miesto vadovus galbūt skatina ypatingi jų ir fondo vadovų santykiai ir galimi tarpusavio įsipareigojimai.

Politikas ragina „BaltCap“ fondą viešai įvardyti, kokią žalą projektui galėjo padaryti buvęs „BaltCap“ Infrastruktūros fondo vadovas Šarūnas Stepukonis, iki atleidimo prižiūrėjęs stadiono projektą.

Tai, A. Zuoko nuomone, išsklaidytų spekuliacijas, kad „BaltCap“ fondas bando savo partnerio padarytus nuostolius perkelti ant vilniečių pečių. Nuo klausimo esą neturėtų nusišalinti ir Lietuvos bankas, nes fondo veiklos priežiūros atsakomybė tenka ir jam.

„Kiek man žinoma, derybos pasiekė akligatvį ir „BaltCap“ rinkoje ieško, kas galėtų perimti projektą“, – feisbuke vakar rašė A. Zuokas.

Alfa.lt jis prisipažino, kad praėjusią savaitę viešumoje pasirodžiusi informacija apie buvusio „BaltCap“ partnerio galimai praloštus milijonus fondo lėšų nestebina. Kita vertus, A. Zuokas neatmeta galimybės, kad fondo pinigai nebūtinai pralošti kazino, o galbūt nesėkmingai investuoti.

Bet kuriuo atveju, A. Zuoko nuomone, fondas turėtų nedelsdamas nurodyti, kiek pinigų yra pradingę, bei paaiškinti, kodėl „nematė“, kad milijonai „išeina“.

Derybos įstrigo, sutarimo nėra

Buvęs meras A. Zuokas teigė, kad sostinės meras ir administracijos direktorius netesėjo pažado iki sausio 18 d. pateikti tarybos nariams tarybos sprendimo projektą, kuriame būtų numatyta indeksavimo suma ir nurodomos priežastys, kurios tokį indeksavimą pagrįstų.

„Kiek man žinoma, tai nepadaryta, nes nebuvo rastas sprendimas ir sutarimas“, – Alfa.lt teigė A. Zuokas.

Politikas teigia, kad stadiono statybos realiai jau nevyksta daugiau kaip tris mėnesius, t. y. nuo praėjusių metų lapkričio, nes savivaldybė jam raštu patvirtino, kad „BaltCap“ dar 2023 m. spalio 6 d. raštu kreipėsi į savivaldybę dėl indeksavimo. Taigi, nuo spalio 6 d. iki šiol nėra jokio objektyvaus ir pagrįsto sprendimo.

Ragina paskelbti žalos dydį

„Dar įdomiau, kad po kiek daugiau nei mėnesio, lapkričio 23 d., fondas paskelbė, kad nušalina stadiono projekto vadovą dėl pinigų iššvaistymo. Tai reiškia, kad „BaltCap“, kai spalį kreipėsi į savivaldybę dėl kainos indeksavimo, negalėjo nežinoti problemos su viešų pinigų panaudojimu“, – sakė A. Zuokas.

Rinkose, pasak jo, dabar daug kalbama ir jis pats ragina, kad fondas turėtų viešai labai aiškiai pasakyti, dėl kokio dydžio žalos vyksta ginčas su buvusiu partneriu Š. Stepukoniu.

„Nes kitaip mums visiems atrodo, kad fondas negeba valdyti. Sunku patikėti, kad dešimtis milijonų buvo galima išleisti, nežinant ir nematant visai fondo valdymo struktūrai. Fondas vykdo auditavimą ir priežiūrą. Ir Lietuvos bankas turėtų dalyvauti. Negalėjo vienas žmogus išleisti arba, kaip sako, pralošti dešimčių milijonų“, – sakė A. Zuokas.

Politikas pastebėjo, kad, net ir Las Vege 10 milijonų pralošus, Amerikos valdžia tikrintų pinigų kilmę. Todėl esą kyla labai daug klausimų, ir fondas, kuris turi būti viešas, privalo labai aiškiai atsakyti visuomenei, kokia suma yra išleista arba pasisavinta neteisėtais būdais, dėl kurių šiuo metu dirba prokurorai.

„Kitu atveju visą laiką atrodys, kad fondas bando gauti tuos prarastus pinigus iš vilniečių kišenės“, – pastebėjo A. Zuokas.

Versija apie praloštus milijonus

Alfa.lt praėjusią savaitę rašė apie viešumoje pasirodžiusią versiją, kad buvęs „BaltCap“ partneris Š. Stepukonis, iki atleidimo iš fondo kuravęs Nacionalinio stadiono projektą, nepatvirtintais duomenimis, galėjo kazino pralošti didelę sumą ne savo pinigų.

Tokią informaciją savo feisbuko paskyroje paskelbė Vilniaus miesto tarybos narys Aleksandras Nemunaitis. Jo teigimu, Š. Stepukonis sugebėjo pralošti krūvą ne savo pinigų vienam „online kazino“.

„Mano duomenimis (vėlgi, kol kas nepatvirtinta), suma viršija 25 mln. Eur“, – teigė politikas.

Politikas feisbuke aiškino, kad nenori iš savo kišenės apmokėti lošėjo skolų, turėdamas omenyje tai, kad šiuo metu „BaltCap“ prašo indeksuoti Nacionalinio stadiono statybų kainą.

Portalui A. Nemunaitis vėliau tvirtino, kad tokią informaciją gavo iš skirtingų šaltinių ir kad jie „signalizuoja tą patį“.

Politikas tvirtino, esą jo šaltiniai teigia, kad Š. Stepukonis pralošė 25 mln. eurų kazino. „Tiek pralošė ir paskui dar nesėkmingos investicijos kitur. Bet tiek yra pralošęs, taip“, – tikino jis.

A. Nemunaitis tikino žinantis, kuris tai kazino, bet negalįs nurodyti. „Žinau, kuriame kazino, – sakė jis. – Pas mane iš skirtingų vietų suplaukė informacija, kuria aš pasidalijau.“

„BaltCap“ vadovaujantis partneris Simonas Gustainis Alfa.lt atsiųstame komentare teigė, kad bet kokia informacija, skleidžiama trečiųjų šalių, tėra spekuliacija, kurios fondas nekomentuoja.

Buvęs meras A. Zuokas mano, kad kazino versija nebūtinai yra vienintelė galima. Esą pinigai galėjo būti tiesiog nesėkmingai investuoti.

„Iš tikrųjų skirtingi šaltiniai kalba, kad „BaltCap“ fondo vienas iš partnerių Stepukonis yra išleidęs ar pralošęs. O pralošti galima ne tik kazino, bet ir perkant vertybinius popierius, juos investuojant ir tikintis, kad sugrįš, ir paskui juos prarasti. Bet tikrai labai sunku patikėti, kad dešimtims milijonų – apie tokias sumas kalbama – judant tokių lėšų panaudojimo nematė nei buhalteriai, nei auditoriai, nei priežiūros institucijos. Tai neįtikėtina. Todėl verta kalbėti ne tik apie minimo asmens, bet ir apie fondo vadovų atsakomybę“, – sakė A Zuokas.

Atidėjo planuotą posėdį

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas versijos apie galimai praloštus fondo milijonus nekomentuoja.

Administracijos direktorius taip pat atsisako nurodyti, ar „BaltCap“ raštas savivaldybei, kuriame fondas praneša apie dalinį stadiono statybų pristabdymą iki derybų dėl kainos indeksavimo pabaigos, yra slaptas ir kodėl jis neprieinamas tarybos nariams.

Į šiuos ir kitus A. Bužinskui raštu pateiktus klausimus gavome savivaldybės Komunikacijos skyriaus specialisto Irmanto Kuzo komentarą:

„Šiuo metu suteikiančios institucijos vertina Projekto bendrovės prašymą dėl statybos kainų indeksavimo. Procesas yra ilgas, nes pasitelkti įvairūs techniniai, finansų ir teisės ekspertai, nuo kurių išvadų priklausys statybos kainų indeksavimo apimtis. Išsamūs skaičiavimai bus pateikti visuomenei, žiniasklaidai ir Tarybos nariams iš karto, kai bus užbaigtas prašymo vertinimas. Patikiname, kad Tarybos nariams reikalinga dokumentacija bus pateikta taip, kad jie spėtų susipažinti su visa reikalinga informacija iki sprendimų priėmimo. Indeksavimo klausimas nebus svarstomas sausio 24 d. vyksiančiame Tarybos posėdyje.“

Anksčiau ir meras, ir administracijos direktorius žadėjo, kad projektas dėl stadiono kainos indeksavimo tarybai bus pristatytas sausio pabaigoje, galbūt sausio 24 d. posėdyje.

Savivaldybės administracija neatsakė į Alfa.lt klausimus, kokia suma „BaltCap“ prašo didinti Nacionalinio stadiono statybų kainą bei kodėl ši informacija neskelbiama. Sostinės valdžia taip pat atsisakė nurodyti, ar tarybai rengiamame projekte numatoma didinti stadiono statybų kainą 40 mln. eurų ar kita suma.

Buvęs meras A. Zuokas Alfa.lt teigė, kad, jo žiniomis, fondas siūlo didinti stadiono kainą 36–38 mln. eurų. „Kad miesto valdžia slepia tą kainą, yra labai neteisinga. Tai rodo, kad miesto valdžia turi kažkokį ypatingą santykį su fondo valdytoju. Kuo toliau, tuo daugiau toks elgesys kelia įtampos ir įtarumo“, – pastebėjo politikas.

Siūlo „paprastą“ sprendimą

Buvęs meras siūlo savo sprendimą, kaip būtų galima išeiti iš aklavietės. Esą tai paprasta, ypač kai yra stadiono techninis projektas, leidimas statybai, o teritorija išvalyta, parengta statyboms.

„Pasiūliau merui tai, ką siūlėme dar 2018 m., kai neliko ES paramos, – atskirti Vilniaus daugiafunkcio sporto komplekso projektus (į kurį įėjo ne tik Nacionalinis stadionas, bet ir dar 15 sporto objektų, muziejus, bendruomenės centras, biblioteka, vaikų darželis ir t. t.) ir skelbti atskirą rangos konkursą Nacionaliniam stadionui. Tai būtų aišku, paprasta ir skaidru, o svarbiausia, viskas vyktų greitai“, – mano A. Zuokas.

Dar trumpesnis kelias, politiko nuomone, būtų rinkos dalyvių, o jų yra ne vienas, apklausa: už kiek ir kaip greitai būtų pastatytas 18 tūkst. vietų stadionas pagal turimą projektą. Tuomet esą pasidarytų aiški ir šio objekto tikroji kaina, baigtųsi spekuliacijos ir neprarastume laiko. „Juolab kad kalbame apie racionalų viešųjų pinigų panaudojimą“, – pabrėžė A. Zuokas.

Einant šiuo keliu, jo nuomone, baigtųsi visi bandymai prisidengti „force majore“, karu Ukrainoje ir kitais dalykais.

Buvęs meras A. Zuokas įtaria, kad dabartiniam sostinės merui V. Benkunskui svarbu nukirpti juostelę per stadiono atidarymą ir „įeiti į istoriją“. O už kiek nukirpti, neįdomu.

„Šiuo atveju fondas tuo galimai naudojasi ir tikėtina, kad nuostolius, kuriuos fondas padarė per savo partnerius, bandoma kompensuoti iš Vilniaus miesto gyventojų kišenės. Tai nesąžininga, neteisinga ir, sakyčiau, net nusikalstama. Todėl teisėsaugos institucijos turėtų tirti tą procesą aktyviai ir aiškiai labai “, – svarstė A. Zuokas.

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder