Nuo 2005 m. Klaipėdos LEZ aktyviai veikianti ir nuo 2007 m. biodyzeliną bei baltyminius pašarus gaminanti „Mestilla“ šiemet užbaigė iš viso 3,5 metų projektuotą ir statytą naujos kartos rapsų perdirbimo gamyklą.
Bendrovės investicija siekė 70 mln. Eur. „Mestilla“ skaičiuoja, kad pradinis biudžetas didelės infliacijos laikais buvo viršytas vos 15 proc. ir iš esmės suvaldytas. Tokios gamyklos vystymas darbus pradedant šiandien kainuotų jau apie 100 mln. Eur.
Naujoji gamykla bendrovei leis kasmet perdirbti apie pusę Lietuvos rapsų derliaus – 500 tūkst. tonų sėklų arba triskart daugiau nei iki šiol. Apie 60 proc. šios žaliavos gamykloje virs vertingais baltyminiais pašarais, o apie 40 proc. – biodyzelinu, įmaišomu į visus degalinėse parduodamus, gyventojų ir verslo naudojamus dyzelinius degalus.
„Tokios investicijos rodo, kad Lietuva geba įgyvendinti modernius, aukštą pridėtinę vertę kuriančius projektus strategiškai svarbiose srityse. Tai svarbus signalas investuotojams, kad mūsų šalis yra patikima vieta ilgalaikėms investicijoms. Naujoji infrastruktūra stiprins energetinį atsparumą, didins vietinės žaliavos panaudojimą ir prisidės prie konkurencingesnės, tvaresnės Lietuvos ekonomikos“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.
Senoji gamykla klaipėdiečiams buvo daugiau ar mažiau pažįstama dėl tam tikromis aplinkybėmis jausto likutinio kvapo, tačiau šio klausimo nuo šiol turėtų nebelikti: senoji gamykla yra uždaroma, o ankstesnes šalinimo angas ant pastato stogo „keičia“ du naujai pastatyti 70 metrų aukščio kaminai. Praėjęs laiko patikrintas ir naujai įdiegtas neutralizavimo technologijas, į tokį aukštį patekęs likutinis kvapas praktiškai nebeturės fizinių galimybių būti jaučiamas žemės lygyje.
„Mestilla“ vadovas Arūnas Zubas sako, kad šis projektas yra investicija ne tik į modernias technologijas, bet ir geresnį santykį su aplinka.
„Tikiu, kad mums pavyko pasiekti Klaipėdos bendruomenei svarbų rezultatą – išspręstas ilgalaikis kvapų klausimas. Projekto derinimas užtruko vos du metus, nes Klaipėdos miesto palaikymas buvo realus, sprendimai buvo priimami konstruktyviai, minimaliais terminais ir orientuoti į rezultatą. Tai geras pavyzdys kaip verslas ir miestas gali veikti kaip partneriai, kaip sudėtingi projektai gali būti įgyvendinti greitai ir kokybiškai“, – sako „Mestilla“ generalinis direktorius.
Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad savivaldybė visuomet yra už naujas investicijas ir verslo plėtrą – tai reiškia darbo vietas ir pagrindą ekonominiam augimui. Bet miestas lygiai taip pat visada pabrėžia, kad visais atvejais turi derėti verslo ir gyventojų interesai.
„Sveikinu įmonės sprendimą investuoti į naują gamyklą ir modernesnes technologijas. Tai rodo norą keistis ir atliepti bendruomenės lūkesčius. Tikiuosi, kad šios investicijos leis užtikrinti, jog klausimai, kuriuos anksčiau keldavo gyventojai ir savivalda, liks praeityje, o nuo šiol galėsime kalbėti apie naują etapą, paremtą didesniu dėmesiu aplinkai. Sėkmingas ir socialiai atsakingas verslas turėtų būti siekiamybė kiekvienu atveju – šiuolaikiniame mieste šie dalykai turi eiti išvien“, – sako A. Vaitkus.
O Klaipėdos LEZ vadovo Eimanto Kiudulo teigimu, naujoji „Mestilla“ investicija yra viena reikšmingiausių investicijų teritorijos istorijoje. Atskirai jis pabrėžia būtent lietuviško kapitalo investicijų svarbą neapibrėžtais laikais.
„Apie šios gamyklos indėlį į strateginius energetinio saugumo, tvarumo, aplinkosaugos tikslus, taip pat žemės ūkį ir pridėtinę vertę kalbėta ne kartą. Atidarius naująjį projektą, norėčiau atkreipti dėmesį į bendrovės dialogą su miestu. Senoji gamykla ir naujieji planai buvo stebimi per padidinamąjį stiklą, tačiau galiausiai padaryti ir plačiai priimti visas „puses“ tenkinantys kompromisai, kursiantys vertę miestui ir visai šaliai ne vieną dešimtmetį“, – komentuoja E. Kiudulas.
2015-2024 m. laikotarpiu „Mestilla“ pirkimai Lietuvoje – daugiausia rapsų žaliavos iš šalies ūkininkų, sudarė beveik 1 mlrd. Eur. Per minėtą dešimtmetį bendrovė taip pat sumokėjo daugiau kaip 7,6 mln. Eur GPM ir Sodros mokesčių.
„Mestilla“ skaičiuoja, kad naujasis projektas yra viena didžiausių žemės ūkio ir atsinaujinančios energetikos investicijų Lietuvoje, sukursianti dar daugiau vertės Klaipėdos ir visos šalies ekonomikai, aplinkai ir žemdirbystės sektoriui. Bendrovės vertinimu, naujojoje gamykloje pagaminti biodegalai sumažins transporto išmetamą anglies dvideginio kiekį apie 550 tūkst. tonų per metus.
Naujoje gamykloje įdiegti pažangiausi pasaulinio lyderio Belgijos kompanijos „Desmet“ aliejinių sėklų perdirbimo sprendimai ir technologijos. Objektą ir jo inžinerines sistemas projektavo „Sweco“, statybos darbais rūpinosi „EIKA Development“, o viso projekto valdymą ir įgyvendinimą laiku, užtikrino MESTILLA projekto grupė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą