Nieko nepirko, bet 42 eurus nuskaičiavo nuo kortelės: ką daryti, jei taip nutiks ir jums

Nieko nepirko, bet 42 eurus nuskaičiavo nuo kortelės: ką daryti, jei taip nutiks ir jums

(1)

Kone viena iš didžiausių ne vieno gyventojo baimių yra prarasti savo pinigus. Todėl nenuostabu, kad bet koks neaiškus lėšų nuskaičiavimas nuo sąskaitos banke kaip reikiant išgąsdina.
 

Vienas asmuo socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino, kad dirbdamas pastebėjo iš savo asmeninės „Swedbank“ sąskaitos atliktą 42,74 euro mokėjimą.

Jis nurodė, kad nieko neužsisakė, jokių paslaugų prenumeratų neturi ir teiravosi, kas tai galėtų būti ir ką tokiu atveju daryti.

Bankų atstovai neatmetė galimybės, kad tai gali būti ir užmiršta prenumerata, tačiau dažniau tai būna sukčių darbas.

Pašnekovai įvardijo, kada pinigus susigrąžinti pavyksta gana lengvai, o kada juos atgauti jau būna itin sunku. Ir atskleidė, kad per pastaruosius 3 mėnesius pavyko sustabdyti virš 0,5 mln. eurų pervedimų sukčiams.

Pasitaiko, kad žmonės pamiršta savo prenumeratas

„Swedbank“ Mažmeninės bankininkystės komunikacijos vadovas Gytis Vercinskas teigė negalintis atskleisti konkretaus kliento duomenų.

Vis tik jis nurodė, kad visais atvejais, jei klientai susiduria su kažkokiais neaiškumais dėl nuskaičiuojamų sumų iš jų sąskaitų, jie turėtų nedelsdami kreiptis į savo banką.

„Tuomet bendromis jėgomis išsiaiškiname, ar tai yra, pavyzdžiui, pamiršta prenumerata, ar galima sukčių veikla.

Ypač dėmesingais klientai turėtų būti apsipirkdami užsienio svetainėse ar gavę pasiūlymų investuoti su pernelyg didele grąža“, – komentare aiškino banko atstovas.

Jis pridūrė, kad visi klientų pranešimai yra nagrinėjami individualiai, o sprendimai priimami tik išsamiai išanalizavus visas aplinkybes: „Motyvuotą atsakymą savo klientui įprastai pateikiame per įstatymo numatytą 1 darbo dienos terminą.“

Pasak SEB banko atstovės žiniasklaidai Ievos Dauguvietytės-Daskevičienės, tokių atvejų, kai klientai kreipiasi dėl to, kad neatpažįsta įvykdyto mokėjimo iš savo sąskaitos, pasitaiko retai.

Ji įvardijo, kad kartais tai būna susiję su įvairiomis prenumeruojamomis paslaugomis – žaidimų, filmų platformų prenumeratomis, kai mokėjimas nuo kortelės sąskaitos nuskaitomas kas mėnesį:

„Kartais gyventojai, užsiprenumeravę paslaugas, tiesiog pamiršta arba šias paslaugas užprenumeruoja jų vaikai, namiškiai. Visais atvejais pasitikrinti, už ką buvo įvykdytas mokėjimas, galima savo sąskaitos išraše.“

Prarado 375 tūkst., o atgauti pavyko 515 tūkst. eurų

„Swedbank“ atstovas atskleidė, kad per šiuos metus jau yra nustatyta virš 600 nuskaičiavimo atvejų.

Jis įvardijo, kad dažniausiai pasitaikanti priežastis – apgaulingos SMS žinutės, gaunamos neva iš valstybinių įmonių ar kitų institucijų (DPD, „Omniva“, „Vinted“ ir pan.).

„Tokių atvejų buvo apie 280, klientų nuostoliai iš šių nusikaltimų viršija 40 tūkst. eurų, o bankui pavyko užkardyti daugiau kaip 400 tūkst. eurų nuostolių“, – skaičiais dalijosi G. Vercinskas.

Anot jo, rečiausiai pasitaikantis, tačiau vieni iš nuostolingiausių yra romantiniai sukčiavimai. Tokių sukčiavimų atvejų pasitaikė 16, klientai bendrai patyrė apie 35 tūkst. eurų nuostolių.

Atstovas nurodė, kad bankui pavyko užkardyti daugiau kaip 18 tūkst. eurų.

„Taip pat dažnai pasitaikantys atvejai – išankstinio apmokėjimo ir investicinio sukčiavimo. Išankstinio apmokėjimo atvejų buvo apie 200. Mūsų klientas perka prekę ir atlieka mokėjimą. Sumos dažniausiai nevyrauja didelės.

Iki šiandien klientai patyrė apie 100 tūkst. eurų nuostolių iš tokio pobūdžio nusikaltimų. Užkardyta apie 7 tūkst. eurų nuostolių. Investicinio sukčiavimo atvejų buvo virš 100. Žala iš šių nusikaltimų viršija 200 tūkst. eurų. Bankui pavyko užkardyti apie 90 tūkst. eurų“, – dėstė pašnekovas.

Ar pavyksta susigrąžinti pinigus, jei nuskaičiuojama neteisėtai?

Kalbėdamas apie pinigų atgavimą iš gavėjo mokėtojo prašymu, vykdant mokėjimo operacijų atšaukimą, tokia paslauga, anot „Swedbank“ atstovo, teikiama tik kredito pervedimų (pavedimų) atveju. O pinigai klientams grąžinami retai.

Pasak G. Vercinsko, ypač nepasiseka, jei dėl didelio mokėtojo neatsargumo būna atliktas momentinis kredito pervedimas, nes tokiu atveju per keliolika sekundžių lėšos pasiekia gavėjo sąskaitą kitoje mokėjimo įstaigoje.

Taigi gavėjas iš karto turi galimybę lėšas vėl pervesti ar pasiimti mokėjimo kortele grynais pinigais.

Pašnekovo aiškinimu, operacijos mokėjimo kortele yra neatšaukiamos nuo pat to momento, kai sąskaitos lėšos yra rezervuojamos.

„Todėl mes savo lėšomis grąžiname klientų patirtus nuostolius tik tuomet, jei klientas nebuvo davęs sutikimo ginčijamai operacijai, t. y. papildomai nepatvirtino sutikimo tapatybės patvirtinimo priemone.

Pagal tarptautines „Mastercard“ taisykles, tik dėl tokių operacijų patirtus nuostolius mes galime atgauti iš prekybininko mokėjimo paslaugų tiekėjo. Dėl šios priežasties yra labai svarbu laikytis saugaus naudojimosi elektroninėmis paslaugomis taisyklių, būti atidžiam ir rūpestingam, nes visą būtiną sprendimui priimti informaciją pateikiame savo klientams prieš jiems duodant savo sutikimą“, – komentavo atstovas.

G. Vercinsko teigimu, praktika rodo, kad nuostolius patiria tik tie klientai, kurie būna labai neatsargūs ir neskaito tos informacijos, o beatodairiškai tvirtina sutikimus dėl tų operacijų ir veiksmų, kurių jie patys neketino vykdyti.

Pinigai grąžinami, jei išsprendžiamas ginčas tarp bankų

I. Dauguvietytė-Daskevičienė paminėjo, kad dažniau gyventojai susiduria su finansinių sukčių atliekamais mokėjimais, kai yra išviliojami gyventojų mokėjimų kortelių duomenys.

Interneto banko prisijungimo duomenų ir mokėjimo kortelių duomenų išviliojimą ji įvardijo kaip vieną populiariausių sukčiavimo būdų.

Pašnekovės teigimu, mokėjimo kortelių duomenis sukčiams klientai neretai atiduoda susivilioję nuolaidomis netikrose el. parduotuvėse.

„Taip pat reikėtų būti budriems, jei kas prašo atsiųsti jūsų mokėjimo kortelių nuotraukas, kur yra matomi visi duomenys – tokios informacijos nereikėtų niekam siųsti ir ja dalintis.

Jei klientas supranta, kad apsipirko neegzistuojančioje el. parduotuvėje arba negavo prekių per pažadėtą laikotarpį, jis gali kreiptis į banką ir prašyti padėti atgauti pinigus“, – kalbėjo SEB banko atstovė.

Jos aiškinimu, atlikus mokėjimą kortele pinigai grąžinami, kai bankas per „Mastercard“ sistemą kreipiasi į prekybininko banką, iškelia ginčą pagal „Mastercard“ nustatytas taisykles ir jis yra išsprendžiamas.

Jei atsiskaitymas buvo atliktas kaip pinigų pervedimas nenaudojant kortelės, bankas kreipiasi į gavėjo banką dėl lėšų grąžinimo. Tokiu atveju lėšos gali būti grąžinamos tik gavus lėšų gavėjo sutikimą.

Kaip apsisaugoti?

Anot „Swedbank“ atstovo, visus atvejus vienija viena – klientai būna tikrai labai neatsargūs, nes neskaito informacijos, kurią rodo jų telefono ekrane pateikta informaciją apie veiksmą, kurį prašo patvirtinti:

„Visos lėšos būna saugios iki to momento, kol pats klientas dėl savo labai didelio neatsargumo patvirtina sutikimą operacijai ar kitam veiksmui nekreipdamas dėmesio į mūsų jam pateikiamą informaciją.“

Norint išvengti sukčių interneto parduotuvėse SEB banko atstovė pataria kritiškai įvertinti tuos, kurie prekes siūlo už žymiai mažesnę kainą, negu kiti prekybininkai, taiko didžiules nuolaidas, kurios galioja ribotą laiką.

Anot I. Dauguvietytės-Daskevičienės, spausti pirkėją pirkti čia ir dabar, nes itin geras pasiūlymas jau tuoj tuoj baigs galioti  – gana dažna finansinių sukčių taktika.

Ji pabrėžė, kad perkant internetu svarbu atlikti žvalgybą ir paieškoti daugiau informacijos apie dominančią parduotuvę, prekybininką, paskaityti kitų pirkėjų atsiliepimus nepriklausomuose šaltiniuose.

Pasak pašnekovės, suklusti verta ir tuo atveju, jeigu prekybininkas nepateikia išsamios informacijos apie prekių pristatymo ir grąžinimo tvarką, apskritai nėra aišku, kurioje šalyje jis veikia ir yra įsikūręs, nepateikia jokių savo kontaktų.

„Visada bus saugiau pirkti gerai žinomose el. parduotuvėse, veikiančiose ilgesnį laiką. Tiesa, pasitaiko atvejų, kai sukčiai bando nukopijuoti žinomų elektroninių prekybininkų interneto svetaines ir pasinaudoti svetimais, patikimais pavadinimais. 

Tad lankantis elektroninėje parduotuvėje taip pat svarbu patikrinti ir kelis techninių dalykus, pavyzdžiui, internetinės parduotuvės adresą, kuris turėtų būti be klaidų ar įtarimą keliančių ženklų, simbolių“, – rekomendacijomis dalinosi atstovė.

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder