Norinčiųjų pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos srautas blėsta

Jo teigimu, tai rodo, kad sistemą greičiausiai paliks panašiai asmenų, kiek indikavo apklausos arba kiek jų pasitraukė per panašią reformą Estijoje.

„Galima tikrai matyti, kad pirmą, antrą dieną susidomėjimas buvo didelis, srautas didelis, tačiau jis blėsta. Galima daryti prielaidą, kad pasitraukiančiųjų skaičiai bus, turbūt, panašūs, į tai, kas nuomonių apklausose vyravo. Arba kaimyninėje Estijoje“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė V. Rūkas.

Pasak jo, prieš kelis metus liberalizavus sistemą Estijoje, ten per pirmąjį langą pasitraukė apie 20 proc. kaupiančiųjų.

LIPFA vadovo teigimu, maždaug tiek, tikėtina, atsisakys kaupimo antrojoje pakopoje ir Lietuvoje: „Tai indikatorius ir Lietuvai. Galima tikėtis, kad Lietuvoje bus kažkas panašaus, tik arba truputį daugiau, arba truputį mažiau.“

Kiek anksčiau LIPFA  vadovas ir kiti rinkos dalyviai BNS sakė, kad kaupiantieji aktyviai domisi galimybėmis iš jų trauktis, pasiimti lėšų arba kaupti toliau, tačiau aiškių tendencijų kol kas įžvelgti negalima.

„Sodra“ sausio 2-ąją BNS nurodė jau gavusi daugiau nei 100 tūkst. įvairių užklausų dėl dėl pensijų kaupimo pokyčių.

Prognozuojama, kad 2026 metais iš pensijų kaupimo pasitrauks apie 20–40 proc. dalyvių, o į ekonomiką bus įlieta apie 1,2 mlrd. papildomų eurų. „Sodra“ prognozuoja, kad jai grįš apie 550 mln. eurų.

V. Rūko teigimu, savo ruožtu likę antrojoje pakopoje jokių pokyčių nepajaus, jų sukauptas turtas „išliks toks, koks yra bei toliau bus investuojamas“.

„Sumos pensijų fonduose pakankamai reikšmingos, kad būtų galima tęsti efektyvią veiklą“, – teigė jis.

Premjerė Inga Ruginienė kiek anksčiau šią savaitę paragino gyventojus neskubėti pasitraukti iš kaupimo bei vylėsi, jog  „pagaliau“ leidus laisvai apsispręsti, ar atsiimti sukauptas visas ar dalį lėšų, arba visiškai pasitraukti iš pensijų fondų, žmonės pajaus realią pokyčių naudą.

Nauja tvarka įsigaliojo sausio 1-ąją: atsisakoma automatinio gyventojų įtraukimo į kaupimą, leista visiškai pasitraukti iš sistemos, vieną kartą atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų, o dėl sunkios ligos – visą sumą, per dvejų metų langą sukauptas lėšas, išskyrus valstybės įnašą, galės atsiimti bet kuris kaupiantysis. Be to, bet kiek kartų galima laikinai stabdyti įmokų mokėjimą.