NT kainos pajūryje pakilo 100 proc. per pastaruosius metus, bet lietuvių tai neatbaido

Anot jų, ribota pasiūla lemia, kad kainų korekcija čia sunkiai tikėtina, tačiau pastebi naują tendenciją – būstus su viešbučio paslaugomis.

Būstą investicijai perkantys žmonės nori gauti grąžą be papildomų investicijų ir paslaugų administravo, todėl nekilnojamo turto vystytojai rūpinasi ir tokia pasiūla. 

„Estateguru“ ryšių su investuotojais vadovas Lietuvoje Vaidotas Šumskis skaičiuoja, kad  Neringoje nekilnojamojo turto  rinkos aktyvumas yra kur kas mažesnis ir tesiekia tik apie 15 būstų per mėnesį.

Vis dėlto, čia aktyvumas daugiausia priklauso nuo pasiūlos pokyčių. 

„Dėl itin ribotos naujų būstų pasiūlos šiame įspūdingame ir atidžiai saugomame gamtos kampelyje nuperkami iš esmės visi už adekvačią rinkos kainą pasiūlyti būstai“, – įsitikinęs pašnekovas. 

Kainos padvigubėjo per pandemiją 

Parduodamų butų kainos, Aruodas.lt duomenimis, Neringoje yra didžiausios Lietuvoje ir liepos mėnesį sudarė 5,6 tūkst. Eurų už kv. m.

Esmine priežastimi, lemiančia aukštas nekilnojamojo turto kainas Lietuvos pajūryje, galima laikyti itin trumpą pajūrio ruožą, kurio netgi pusę sudaro saugomos teritorijos.

Lietuvai priklauso vos 90 km. pajūrio, iš kurio daugiau nei pusė (52 km) užima saugomas Kuršių Nerijos pajūris. 

„Tai lemia, kad nekilnojamas turtas pajūryje ir ateityje išliks paklausia turto klase, kurios kainų augimą užtikrins vis labiau turtėjanti Lietuvos visuomenė.

Sodros duomenimis, 80 tūkst. gyventojų Lietuvoje uždirbo didesnį nei 3000 Eurų „į rankas“ mėnesinį atlyginimą, o per metus tokių gyventojų padaugėjo trigubai.

Tai rodo, kad Lietuvos gyventojai sugeba kurti vis didesnės pridėtinės vertės prekes ir paslaugas, kas ateityje leis užtikrinti ir šalies gyventojų pajamų artėjimą link šiauriau esančių kaimyninių Skandinavijos šalių vidurkio“, – tvirtina V. Šumskis.

Nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ gyvenamojo turto Neringoje ekspertas Ramūnas Sliekas pastebi, kad didžiausias kainų kilimas įvyko COVID-19 pandemijos metu. 

„Anksčiau geras, tvarkingas turtas kainuodavo 3-4 tūkst. Eurų už kv. metrą, o dabar naujesnio turto kainos prasideda nuo 5-7 tūkst. už kv. metrą. Galima skaičiuoti, kad kainos pakilo 100 proc. per pastaruosius metus“, – nurodo jis. 

Ar dar yra vietos kainų kilimui? Anot R. Slieko, Neringoje pasiūla ribota, o tai sudaro spaudimą mažų mažiausiai stabilioms kainoms ir jų kritimo jis neprognozuoja. 

„Kainos Neringoje, ypač Nidoje kristi neturėtų ir kurį laiką išsilaikys panašios. O skaičiuojama, kad investicijos atsiperkamumas gali siekti 5-7 proc.“, – aiškina jis. 

Populiarėja viešbutinio tipo būstai 

Tiesa, R. Sliekas įsitikinęs, kad atsiperkamumas investuojantiems Neringoje yra antrinis dalykas, žmonės pirmiausiai nori turėti malonų daiktą prestižinėje vietoje. 

„Daug kas dirba per atstumą ir tuo pačiu nori būti gražioje vietoje, prie jūros. Dalis žmonių priprato, kad gali gyventi nuosavame būste ir būti ten, kur jiems yra malonu.

O jei nesinaudoja, visuomet galima išnuomoti. Viešbutinio tipo būstai tampa tikrai populiarūs Nidoje, žmonėms įdomu, kaip tai veikia ir veiks ateityje“, – komentuoja jis. 

Paulius Gebrauskas, nekilnojamo turto agentūros „Baltic Sotheby’s International Realty“ bendraturtis, antrina R. Sliekui.

Anot jo, pastaruoju metu Lietuvos pajūryje atsiranda vis daugiau būstų, kuriems priklauso ir viešbučio privalumai. 

„Klientams patinka, kad tokio tipo būstas bus nuomojamas visus metus, jam priklauso visi reikalingi patarnavimai – valymas, visada veikiantis baras ir kita.

Esi garantuotas, kad visus metus, nepriklausomai nuo sezoniškumo, gausi pusryčius, papildomas paslaugas. Tai išplečia klientų ratą, nes turtas tampa ne tik sezoniniu, juo galima naudotis visus metus.

Turint tokį objektą, esi garantuotas, kad turėsi kokybiškas kelias laisvas dienas ar savaitgalį“, – kalba jis. 

Perka tiek sau, tiek investicijai 

Kas perka būstą Nidoje? P. Gebrauskas tvirtina, kad pirkėjai šiame regione yra pasiturintys.

Pusė tų, kurie perka būstą čia, jį įsigyja savo poreikiams, tačiau kiti tai vertina kaip investiciją ir ieško tokių apartamentų, kuriuos galima būtų išnuomoti. 

„Didelė dalis klientų prie jūros praleidžia apie mėnesį, bet ne visą vasarą ir yra linkę atiduoti būstus atgal į nuomą. O jeigu objektas turi papildomą infrastruktūrą ir gali būti išnuomotas kitu metų laiku, tai laikoma didžiuliu privalumu“, – teigia jis. 

Projekto „Nidos banga“ atstovė Viltė Sabalienė tvirtina, kad lietuvius vilioja galimybė ne tik įsigyti būstą savo reikmėms, bet kartu ir generuoti pajamas.

„Nidos bangos“ projektą vystome keliais etapais. Šiuo metu parduodami 2-ojo etapo apartamentai nuo spalio 15 d. iki 2024 gegužės 15d., truksiančio remonto metu drauge su visu pastatu įgaus naują veidą.

Nuo garso izoliacijos, mažas erdves maksimaliai išnaudojančių interjero sprendimų, mini virtuvėlių, patalpų šildymo ir vėsinimo sistemų iki erdvių lauko terasų, apšiltinto fasado ir naujos pastato eksterjero apdailos.

Siekiame iki šiol sezoniniu principu veikusį pastatą įveiklinti ištisus metus ir sukurti maksimalų gerbūvį nedidelėse erdvėse, taip sudarant galimybę auginti objekto finansinę grąžą pirkėjui.

Vystytojai siūlo poilsio paskirties turtą įdarbinti kaip investiciją, jo valdymą paliekant patalpų administratoriui.

„Nidos Banga“ projekto vystytojo planuose – trejus metus truksiantys komplekso infrastruktūros ir gerbūvio gerinimo darbai: naujos konstrukcijos marių pakrantėje, restoranas, požeminis parkingas ir SPA. 

„Jei segmentuotume Nidoje nekilnojamą turtą perkančius žmones, ryškios dvi grupės.

Vieni, jau valdantys investicinį nekilnojamąjį turtą šiame regione, įsivertinę grąžą jie renkasi investuoti į būstą nereikalausiantį papildomų laiko ir finansinių sąnaudų.

Nieko nereikia nei remontuoti, nei administruoti. Nuo ūkvedžio, kambarinių iki rezervacijų sistemos – viskuo pasirūpinta. 

Antrasis segmentas yra šeimos, kurios renkasi poilsinį būstą sau, tokio tipo pirkėjui aktualu apartamentų jungimo opcija, didesnė kvadratūra, o investicinė grąža lieka antriniu momentu.  Tokie asmenys akcentuoja gerą lokaciją, terasas, vaizdą pro langą“, – pabrėžia ji. 

Vietiniai kurortai patrauklesni 

P. Gebrauskas aiškino, kad panašūs konceptai veikia ir lietuvių pamėgtose Ispanijos ir pietų Kipro kurortuose. 

„Čia apartamentų statytojas suteikia pilną aptarnavimą ir už tam tikrą mokestį valdo turtą. Kipras ir Ispanija labai stipriai specializuojasi tokiuose objektuose“, – nurodo jis. 

Tiesa, nors tai atrodo akivaizdu, bet reikia turėti omeny, kad toks turtas yra nutolęs ir norint pailsėti, kaip sakoma, iki jo neprivažinėsi. 

„Bet koks nekilnojamasis turtas reikalauja priežiūros ir tą lengviau padaryti, kai nereikia keliauti ar skirsti. Sėdi į automobilį ir gali nuvažiuoti bet kurią dieną, nereikia laukti lėktuvo.

Dėl šios priežastis investicijos į nekilnojamąjį turtą, lietuviškame pajūryje yra patrauklesnės“, – tvirtina jis. 

V. Šumskio teigimu, nuomos grąža Lietuvos pajūryje dėl palyginti trumpo sezono, tikėtina, bus kiek mažesnė nei Viduržemio jūros kurortuose.

Pavyzdžiui, „Global Property  Guide“ duomenimis, Nicoje ji šiuo metu sudaro 4 proc.

Tiesa, „Nidos banga“ skaičiuoja, remiantis apartamentų užimtumo statistika, priklausomai nuo išorės nuomai skiriamo laikotarpio, vidutinė metinė investicijų grąža gali siekti 7 proc.

„Dėl ribotos galimybės didinti pasiūlą nekilnojamojo turto kainų augimas per ilgą laiką, tikėtina, bus didesnis nei vidutinė metinė ECB infliacija.

Galimybės pasiūlyti naujo nekilnojamojo turto ateityje bus vis mažesnės, ypač Neringoje, kur laisvų žemės sklypų naujų projektų plėtrai beveik nėra, taip pat nėra ir galimybių plėsti statinius didinant jų aukštingumą dėl itin griežtų urbanistinių reikalavimų. 

Taip pat tikėtina, kad vis labiau šylant klimatui, daugiau turistų gali rinktis poilsį pakankamai šiltuose, bet gaisrų nekamuojamuose Baltijos jūros kurortuose, taip dar labiau didinant paklausą ir Lietuvos pajūryje esančiam nekilnojamam turtui“, – apibendrina jis.