Jurgita Žemaitytė: „Nepasakokit man pasakų – kainos šaus į viršų“
Apžvalgininkė Jurgita Žemaitytė laikosi griežtos nuomonės: valstybės ir ekonomistų raminimai apie stabilią infliaciją neatitinka realybės. Jos teigimu, artimiausiu metu laukiantis masinis pinigų išmokėjimas iš pensijų fondų taps benzinui lygiu impulsu NT laužui.
Statistika nemeluoja: Eurostato duomenimis, praėjusių metų liepą-rugsėjį būsto kainos Lietuvoje augo 10,8% – tai dvigubai sparčiau nei ES vidurkis (5,5%).
Pensijų pinigų efektas: Nuo balandžio mėnesio gyventojams pradedant atsiimti II pakopos pensijų lėšas, rinka, pasak autorės, „užvirs“. Net jei dalis gyventojų atsiims po kelis tūkstančius, bus nemažai tokių, kurie gaus po 20 000 eurų ir daugiau – o tai idealus pradinis įnašas paskolai.
Investicinis bumą: Autorė pastebi, kad žmonės vis dažniau renkasi NT kaip saugiausią ir likvidžiausią investiciją: „Nusiperki vieno kambario butuką, paleidi nuomai ir voila – grąža lenkia privataus fondo procentus.“
Socialinė atskirtis: Didžiausia grėsmė kyla tiems, kurie neturi sukauptų lėšų fonduose ir kurių algos neaugs. Jiems brangs viskas – „pradedant batonu, baigiant namu“.
Ekonominis kontekstas: Ar rinka atlaikys 1,2 mlrd. eurų injekciją?
Finansų ministerija ir Lietuvos bankas pripažįsta, kad 2026 m. sausį įsigalioję pensijų kaupimo pakeitimai turės įtakos vidaus paklausai, tačiau prognozuoja kiek nuosaikesnį scenarijų.
Prognozuojama injekcija: Analitikų vertinimu, per pirmąjį 2026 m. pusmetį iš pensijų fondų gali būti išimta apie 1,1–1,2 mlrd. eurų. Skaičiuojama, kad apie 20% šių lėšų gali tiesiogiai nutekėti į NT rinką kaip pradiniai įnašai.
Kainų augimo lubos: Nors paklausa augs, ekspertai (pvz., „Ober-Haus“) prognozuoja nuosaikesnį 4–6% kainų kilimą. Argumentuojama, kad bendra būsto kainų bazė jau dabar yra labai aukšta, o atsakingo skolinimo nuostatai neleis pirkėjams be saiko skolintis.
Pasiūlos trūkumas: Pagrindinis rizikos veiksnys išlieka lėtos statybos. Vilniuje statoma apie 10 000 butų, tačiau jei vystytojai nespės paskui išaugusią paklausą, kainų šuolis gali būti kur kas didesnis, nei planuota.
Išvada: Emocinis pirkimas prieš šaltą skaičiavimą
Panašu, kad 2026-ieji bus „dviejų greičių“ metai. Viena vertus, turime racionalias ekonomines prognozes, žadančias stabilizaciją.
Kita vertus – realius gyventojų lūkesčius ir baimę pavėluoti į nuvažiuojantį NT traukinį (vadinamąjį FOMO efektą). Ar balandžio mėnesio „pensijų lietus“ išties nuplaus būsto įperkamumą, pamatysime jau visai netrukus.
Šaltinis: Respublika.lt / Jurgita Žemaitytė, Eurostat, Lietuvos banko 2026 m. prognozės.
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą