Omano energetikos ateitis: saulė, vėjas ir vandenilis

Prioritetinės plėtros kryptis siejamos su saulė ir vėjo energetika bei vandenilio gamyba.

Šimtai milijonų eurų investicijų

Omanas – viena saulėčiausių pasaulio valstybių, be to, čia didžiulius plotus užima menkai apgyvendintos teritorijos, todėl saulės energetikos plėtra – tarsi savaime suprantamas kelias.

Šalyje jau veikia daugybė mažų ir vidutinio pajėgumo saulės elektrinių, o didžiausia yra 500 megavatų galios, į ją investuota apie 250 mln. eurų.

Vėjo jėgainės – dar viena perspektyvi investicijų kryptis, turint galvoje, kad šalies kranto linija siekia beveik 3,2 tūkst. kilometrų. Vyriausybė jau patvirtino septynias teritorijas, kur bus statomi dideli vėjo jėgainių parkai.

Su šiais projektais tiesiogiai susijęs trečiasis strateginis siekis – vadinamojo „švaraus“ vandenilio gamyba. Skaidant vandens molekulę į vandenilį ir deguonį išeikvojama daug elektros energijos, tad pramoninei vandenilio gamybai esminė sąlyga – gausus „švarios elektros“ (saulės, vėjo ir kt.) tiekimas.

Tradicinės energetikos saulėlydis

Omanas – viena iš nedaugelio šalių pasaulyje, kur tokia energetika ne tik teoriškai įmanoma, bet ir praktiškai plėtojama. Transformacija jau senokai tapo strateginiu vyriausybės siekiu.

„Tradicinė energetika baigsis, bet tai įvyks ne todėl, kad pasaulyje nebeliks iškastinio kuro, o todėl, kad žmonės nebenorės jo deginti“, – prieš kelias dienas tarptautinėje konferencijoje sakė Omano energetikos ministerijos sekretoriaus pavaduotojas Eng Salim bin Nasser al Aufi.

„Kol kas galima spėlioti, ar tai truks dešimt, ar dvidešimt metų, bet visiškai neabejotina, kad džinas jau paleistas iš butelio, atgal jo nebesugrąžinsi.“

Neapsisprendus dėl energetikos ateities bet kuri didelė investicija į daug elektros energijos naudojančią pramonės įmonę tampa abejotina, pažymėjo jis.

„Mūsų kryptis – vandenilis“, – pažymėjo valdininkas.

Šiuo metu Omano vyriausybė ir verslas, kartu su užsienio partneriais, atlieka parengiamuosius darbus: rengia dokumentaciją vandenilinio kuro sertifikavimui, analizuoja pasaulinę vandenilio gamybos technologijų rinką, Omane renka tinkamiausias teritorijas vandenilio gamybos įmonėms ir modeliuoja finansinius projektų aspektus.

Vandenilis – viliojanti perspektyva

Vandenilis labai perspektyvus, bet kol kas pramoninė jo gamyba pernelyg tarši. Dabar vandenilis gaminamas deginant akmens anglį ir gamtines dujas.

Todėl kasmet vandenilio gamyklos į atmosferą išmeta maždaug po 800 mln. tonų anglies dvideginio – tiek, kiek visa Vokietijos pramonė, transportas ir žemės ūkis.

Vandenilis būtinas gaminant amoniaką, o be šio produkto, savo ruožtu, neįsivaizduojama šiuolaikinė amonio trąšų gamyba ir šiuolaikinė žemdirbystė.

Kaip kuras vandenilis irgi itin patrauklus. Degdamas jis išskiria 2,6 karto daugiau energijos negu gamtinės dujos, o degimo produktų beveik nelieka, tik truputis azoto.

Dar naudingiau įdarbinti vandenilį automobiliuose, laivuose, lėktuvuose ir traukiniuose, nes energija generuojama jungiantis vandenilio ir deguonies atomams, o šios reakcijos rezultatas – paprasčiausias vanduo.

Bet tai teorija, o technologijų požiūriu procesai labai sudėtingi. Ne veltui skeptikai jau daugybę metų kartoja tą patį (kol kas nepasenusį) juokelį: „Vandenilis – ateities kuras. Toks jis bus visada.“

Skirtingos plėtros kryptys

Elektrolizei (vandens molekulės skaidymui į vandenilį ir deguonį) galima ir toliau deginti iškastinį kurą, bet išskiriamą anglies dioksidą siūloma pumpuoti į požemines saugyklas, kad jis neterštų aplinkos.

O visiškai atsisakius iškastinio kuro reikėtų gaminti labai daug vadinamosios „švarios“ energijos, pvz. saulės, vėjo, potvynių ir t. t.

Įvairios vandenilio eksporto programos kuriamos visame pasaulyje: Tunisas ketina tiekti „švarų“ vandenilį Europai vamzdynais, o Čilė ir Australija – laivais.

Panašu, kad Omanui kuo puikiausiai tiktų šiuo metu JAV įgyvendinamo projekto modelis: Jutos valstijoje statomai vandenilio gamybos įrenginiai, procesui jie naudos saulės baterijų generuojamą elektros energiją, vandenilis bus „sandėliuojamas“ druskingose požeminėse ertmėse, o galiausiai jis gamins švarią elektros energiją, kuri bus parduodama Los Andželo miestui ir aplinkiniam regionui.