Paaiškino, kodėl kyla drabužių kainos ir su kokiais iššūkiais susiduria tekstilės pramonė

Tačiau tenka pripažinti, kad visuomenei trūksta žinių apie vyraujančius rinkos pokyčius ir kainų augimo priežastis.

Ekonominis nestabilumas keičia vartotojų įpročius, o senstanti siuvėjų karta praranda greitį, sako tekstilės pramonės atstovai. Specialistai aiškina, kokius pokyčius išgyvena verslai ir kodėl kyla drabužių kainos.

Keičiasi vartotojų įpročiai

Aprangos ir tekstilės pramonės sektorius išgyvena ne pačius geriausius laikus – sunkmetis ne vieną įmonę jau privertė užverti duris.

„Iš mūsų asociacijos esamų narių šiais metais bankrotą paskelbė UAB „Kauno Baltija“,  atleista 115 žmonių.

Praėjusiais metais buvę nariai UAB „Rožė“ taip pat šiais metais paskelbė bankrotą, atleistas 51 žmogus“, – komentuoja Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos generalinė direktorė Gytė Bėkštienė. 

Anot G. Bėkštienės, didžiausi šio laikotarpio sunkumai – sumažėję užsakymų kiekiai, išaugusios bankų paskolų palūkanos, besikeičianti geopolitinė situacija, karo įtaka, energetikos kaštai bei tekstilės sektoriaus darbuotojų trūkumas. 

Pokyčiai pastebimi ir besikeičiančiuose vartotojų įpročiuose. Verslo atstovų teigimu, perkamoji galia pastaraisiais metais ženkliai sumažėjo.

„Pastebima, kad vartojimas yra sumažėjęs, ypač jaunoji karta stengiasi daryti sąmoningus sprendimus įsigyjant prekes. Rinktis rūbus iš antrų rankų – populiarėjanti tendencija ir ji įgauna pagreitį.

Tai mažina poveikį aplinkai ir yra sveikintina. Bet visada bus ir tokių pirkėjų, kurie renkasi tik naujus rūbus. Jei nebūtų tokių pirkėjų, neturėtume ką pirkti iš antrų rankų, – sako siuvimo paslaugų teikimo įmonės „Abtex“ vadovė. – Kita labai ryški tendencija – pirkti mažiau, bet kokybiškesnes prekes.

Tai priklauso nuo pirkėjo amžiaus bei brandos. Jauni žmonės negali sau leisti brangių rūbų, o brandūs ir vyresni žmonės perka rečiau, bet renkasi brangesnius drabužius“.

Besikeičiantys vartotojų įpročiai turi tiesioginę įtaką galutinei drabužių kainai, sutinka įvairiems mados ženklams ir dizaineriams Europoje modelius ruošiančios įmonės „Abtex“ direktorė Rima Salatkienė. Tačiau tai – tik vienas iš keleto veiksnių, kurie lemia kainų augimą.

„Vienas iš didesnių šių laikų iššūkių siuvimo pramonei Europoje – darbuotojų trūkumas ir senstantys darbuotojai. Kylant pragyvenimo lygiui, didėja darbo užmokestis.

Tai daro įtaką galutinei kainai, kuri tampa vis mažiau konkurencinga. Taip pat visi pasauliniai sukrėtimai atsiliepia mūsų klientų pardavimams, o tai lemia užsakymų sumažėjimus.

Mūsų sektoriuje ir ypatingai aptarnaujant mažus užsakymus su ypatingais technologiniais mazgais, sunku įsivaizduoti pilnai automatizuotus procesus.

Vis dar vyrauja žmonių rankinis darbas, kuris kasmet brangsta, o žmonių darbo jėgos dedamoji kainoje sudaro didžiąją dalį“, – apie kylančias drabužių kainas aiškina R. Salatkienė.

Pašnekovė atskleidžia, kad mažėja emocinių prekių perkamumas. Šios prekės – nėra būtinos, tačiau suteikia pasitenkinimo ir gali padėti spręsti tam tikras psichologines ar savivertės problemas.

R. Salatkienė pastebi, kad tokių prekių pardavimai yra glaudžiai susiję su įvykiais pasaulyje – krizėmis, teroro aktais, karais. Atsiradus neapibrėžtumui ir baimėms dėl ateities, žmonės mažiau perka tai, kas nėra būtina.

Prioritetas – tvarumas

Aukštos kokybės moteriškus, vyriškus ir vaikiškus drabužius kurianti įmonė deda dideles pastangas dėl tvaresnių rūbų patekimo į rinką. „Abtex“ įmonė dirba su subrangovais Lietuvoje, todėl patys prižiūri ir kontroliuoja gaminių kokybę viso proceso metu – nuo gamybos iki atidavimo galutiniam klientui.

Darbas su Skandinavijos, Belgijos, Nyderlandų šalių dizaineriais įpareigoja atsigręžti ne tik į kokybę, bet ir į tvarumą.

„Mūsų klientai dažniausiai naudoja tik sertifikuotus audinius ir kitas žaliavas. Užsakymų kiekiai mažėja tam, kad išvengti perprodukcijos.

Siekiama kuo skaidresnių santykių su tiekėjais ir gamintojais, kad būtų lengvai atsekamas visas gaminio kelias.

Mūsų įmonė maksimaliai stengiasi išvengti nekokybiškos produkcijos. Taip pat inicijuojame diskusijas su siuvimo įmonėmis dėl efektyvesnio gamybinių resursų panaudojimo, žalesnės energijos vartojimo procesų metu“, – aiškina įmonės direktorė.

Salatkienės teigimu, aukštesnės klasės arba tvarių rūbų gamyba taip pat sprendžia aplinkos taršos mažinimo klausimą – kokybiška prekė paprasčiausiai tarnauja ilgesnį laiką.

Tiesa, siekiant tvarumo ir maksimalaus žaliavų panaudojimo, įmonei kartais tenka priimti ekonomiškai mažiau naudingus sprendimus.

„Nuolat ieškome būdų kaip maksimaliai išnaudoti turimas žaliavas ir dirbti be likučių. Perkame tik tiek, kiek reikia užsakymui pagaminti.

Jei žaliavai taikomi minimumai, bet mokant brangiau galima pirkti mažesnį, tik poreikius atitinkantį, kiekį, mes renkamės brangesnį variantą. Taip išvengiama perteklinio žaliavų įsigijimo“, – tvarumo svarbą pabrėžia įmonės direktorė.