Susipažinti su paskelbta CO2 perkrovos terminalo PAV programa galite čia: https://drive.google.com/drive/folders/106ymtlTeuBf1JN74lO4QKBaPSg15Enz6…
Visuomenė kviečiama teikti pasiūlymus dėl PAV programos Aplinkos apsaugos agentūrai, taip pat PAV analizę atliekančiam rangovui „Sweco Lietuva“ bei įmonei „KN Energies“. Teikti pasiūlymus PAV programai gyventojai gali per 10 darbo dienų nuo dienos, kai AAA programą paskelbia savo svetainėje – vadinasi, iki balandžio 23 d.
„Sweco Lietuva“ aplinkosaugos ir planavimo skyriaus vadovas Vytautas Belickas pažymi, kad remiantis PAV programa bus atliekamas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ir rengiama PAV ataskaita, kurioje bus pateikti vertinimo rezultatai. Tiek PAV programą, tiek PAV ataskaitą vertins ir visuomenė, ir poveikio aplinkai vertinimo subjektai bei atsakinga institucija – AAA.
„Siekiame, kad šis procesas būtų kuo atviresnis – nuo PAV programos iki galutinės ataskaitos visuomenę kviesime aktyviai dalyvauti, teikti pastabas ir pasiūlymus, – pabrėžia V. Belickas. – Gyventojų ir bendruomenių įžvalgos yra svarbi PAV proceso dalis, todėl jos bus vertinamos kartu su kitų institucijų pastabomis rengiant galutinę PAV ataskaitą.“
CO2 perkrovos terminalas atliks itin svarbų vaidmenį „CCS Baltic Consortium“ projekte, kuris siekia sukurti pirmąją CCS (angl. carbon capture and storage) vertės grandinę Baltijos šalyse. „KN Energies“ šiame konsorciume veikia kaip projekto koordinatorė ir partnerė. Konsorciumo veikloje taip pat dalyvauja Lietuvos cemento gamintojas „Akmenės cementas“, Latvijos cemento gamintojas „SCHWENK Latvija“, Japonijos laivybos kompanija „Mitsui O.S.K. Lines“ bei Norvegijos laivų valdymo bendrovė „Larvik Shipping“.
„CCS Baltic Consortium“ dalyviai užtikrins visos CCS vertės grandinės veikimą – nuo CO2 sugaudymo cemento gamyklose, transportavimo, skystinimo iki saugaus perkrovimo į laivus Klaipėdoje planuojamame perkrovos terminale bei išplukdymo į ilgalaikio saugojimo vietas po Šiaurės jūros dugnu.
„Tai bus pirmoji tokio tipo infrastruktūra Baltijos šalyse, sukursianti sąlygas sparčiai Lietuvos ir viso regiono pramonės dekarbonizacijai. Ji didins regionų konkurencingumą modernizuojant pramonės įmones, kurs naujas darbo vietas, prisidės prie Lietuvos klimato neutralumo tikslų bei pritrauks naujas investicijas ir inovacijas į Lietuvą“, – teigia Rūta Tumėnienė, „KN Energies“ Naujų energijos šaltinių vadovė.
2024 m. Europos Komisija „CCS Baltic Consortium“ projektui suteikė Bendro intereso projekto (angl. Project of Common Interest, PCI) statusą, pripažindama jį svarbiu tarpvalstybinės infrastruktūros objektu, reikšmingai prisidedančiu prie Europos Sąjungos (ES) energetikos politikos ir klimato tikslų įgyvendinimo. Dalis projekto yra bendrai finansuojama ES pagal CEF energetikos finansavimo priemonę.
Planuojama, kad CO2 perkrovos terminalas Klaipėdoje bus pastatytas iki 2030 m.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą