Pastato statybos keltų bilieto kainai turės mažai įtakos
(2)Šiemet per devynis mėnesius keleivių „Smiltynės perkėlos“ keltais perkelta daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu - 2 mln. 857 tūkst. (2023 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 857 tūkst. nuolatinių gyventojų), 2023-iaisiais - 2 mln. 596 tūkst.; transporto priemonių - 648 tūkst. ir atitinkamai 610 tūkst., dviračių - 322 tūkst. ir 269 tūkst.
Šiemet žymiai daugiau perkelta krovininių automobilių, mat Kuršių nerijoje buvo rekonstruojama dviračių tako atkarpa nuo Pervalkos iki pat Mirusių kopų.
„Tai turės įtakos metų rodikliams: daugiau kėlėme, daugiau uždirbsime. Bet yra ir kita medalio pusė: keliant krovininius automobilius greičiau dyla keltai, dažniau lūžta aparelės, trūkinėja trosai.
Iš vienos pusės, gerai gabenti sunkiasvorius krovinius, o iš kitos pusės, padidėja keltų priežiūros sąnaudos“, - sako „Smiltynės perkėlos“ generalinis direktorius Mindaugas Čiakas.
Prognozuoti sunku
„Per sezoną turėjome gal porą netikėtų savaitgalių, kai lūkestis, jog automobilių eilės į keltus mažės, nepasiteisino - nepataikėme su prognozėmis.
Buvome numatę tam tikrą laiką, kad keturi keltai lauks klientų, bet šie atvažiavo vėliau. Mums teko sumažinti keltų skaičių, nes ilgiau negalėjo dirbti darbuotojai. Pagal Darbo kodeksą jie negali dirbti daugiau kaip 14 valandų“, - aiškino bendrovės vadovas.
Pasak M. Čiako, prognozuoti, kaip elgsis klientai, gana sunku. Pavyzdžiui, jų laukiama 19 val., o jie dėl eismo įvykio autostradoje atvažiuoja 21 val. "Antrą kartą buvo labai geras oras, tai klientai užsibuvo labai ilgai prie jūros. Laukėme piko 17-18 val., o jis buvo 19-20 val.
Visais kitais atvejais susitvarkėme neblogai. Piko metu dirbdavo keturi keltai ir tikrai nebuvo labai didelių eilių.
Daugių daugiausia eilėje gal reikėdavo palaukti iki pusės valandos. Keturios krantinės, keturi keltai, daugiau nieko negalime padaryti. Jeigu turėtume 6 krantines, paleistume 6 keltus, būtų labai neracionalu. Brangių bilietų juk niekas nenori", - kalbėjo M. Čiakas.
Bilietai pabrango
Šiemet keltų bilietai brango 12 proc. Bendrovės vadovo teigimu, didžiausia bilieto kainos dalis - 45 proc. - priklauso nuo atlyginimų darbuotojams.
Jeigu rinkoje atlyginimai darbuotojams didėja, bendrovė irgi privalo juos kelti, nes darbuotojai gali išsilakstyti, išvis nebus kam dirbti.
Bendrovės vadovo teigimu, didžiausia bilieto kainos dalis - 45 proc. - priklauso nuo atlyginimų darbuotojams.
Negana to, keltų bendrovei atlyginimų atžvilgiu tenka konkuruoti su jūroje dirbančiais laivavedžiais ir mechanikais, o šioje srityje ji visiškai nekonkurencinga.
Bilietai šiemet nuo vasaros pabrango dėl to, kad bendrovė pasistatė naujus tiltelius ir kad atlyginimai darbuotojams buvo padidinti 10 proc. Keleivio bilietas dabar kainuoja 1,7 euro, lengvojo automobilio - 23,20 euro.
Ar bilietai brangs ir kitais metais, „Smiltynės perkėlos“ vadovas negalėjo pasakyti. Nežinia, kokia situacija bus darbo rinkoje.
Paprastai kasmet gegužę Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba peržiūri „Smiltynės perkėlos“ pajamas ir veiklos sąnaudas ir atsižvelgdama į tai leidžia nustatyti didžiausią tarifą.
Pasak bendrovės vadovo, bilietų kainos yra apvalinamos, bet ne į didžiąją, o į mažąją pusę. Jeigu reikėtų keleiviui už bilietą atiduoti kelis smulkius centus, tai sukeltų problemų kasininkams ir pailgintų klientų aptarnavimo laiką.
Į bilieto kainą - maža dalis
Naujojoje perkėloje jau kyla naujasis „Smiltynės perkėlos“ pastatas. Tam bendrovė pasiskolino pinigų iš suomių banko OPT. Bankas finansuoja 95 proc. statybų, 5 proc. - bendrovės lėšos. Šis pastatas kainuos beveik 14 mln. eurų.
„Šios investicijos į keltų bilietų kainą guls labai maža dalimi, tik ta, kuri skirta aptarnauti klientus, t. y. vieno trečdalio pastato. Komercinės paskirties patalpos, skirtos nuomai, nebus įtraukiamos į bilieto kainą, turės pačios atsipirkti“, - aiškino M. Čiakas.
Statybos turėtų būti baigtos kitais metais gegužės pabaigoje. Bendrovės vadovo teigimu, visi darbai vyksta pagal grafiką. Tikėtina, kad kitą vasarą jau bus galima naudotis nauju pastatu.
Rašyti komentarą