Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai ir naujovės perkantiems automobilius: Lietuva įsipareigoja tvariai ateičiai

Šie pakeitimai turės reikšmingos įtakos įmonių mokestinei aplinkai, be to, jie rodo Lietuvos įsipareigojimą tvariai ateičiai, žengiant svarbų žingsnį link švaresnės ir sveikesnės aplinkos visiems.

Europos aplinkos agentūros duomenimis, lengvieji automobiliai išskiria didžiausią dalį anglies dioksido (CO2) transporto sektoriuje – apie 60,6 proc. viso kelių transporto išskiriamo CO2 kiekio.

Atsižvelgiant į šiuos duomenis, naujieji PMĮ pakeitimai siekia paskatinti įmones rinktis mažiau taršius automobilius. 

Tikimasi, kad įmonės, įvertinusios didesnę mokestinę naudą, teiks pirmenybę ekologiškesniems automobiliams, taip prisidėdamos prie bendro tikslo mažinti transporto sektoriaus taršą.

Didės pelno mokesčio tarifai

Nuo 2025 m. sausio 1 dienos numatomas pelno mokesčio tarifų padidinimas. Standartinis pelno mokesčio tarifas, taikomas įmonių pelnui, dividendams ir kitoms pajamoms, didės nuo 15 iki 16 procentų. 

Tuo tarpu lengvatinis tarifas bus padidintas nuo 5 iki 6 procentų. Svarbu pažymėti, kad šie naujieji tarifai bus taikomi apskaičiuojant 2025 ir vėlesnių metų pelno mokestį.

Šie pakeitimai iš vienos pusės reiškia, kad verslų savininkams liks mažiau grynojo pelno. Iš kitos pusės, verta atkreipti dėmesį, kad Lietuvos įmonių pelno mokestis išlieka vienas mažesnių Europos Sąjungoje, lyginant su kitomis ES šalimis narėmis. Šiuo aspektu Lietuva lenkia tik Vengriją, Airiją ir Kiprą.

Lengvųjų automobilių įsigijimui – išlaidų atskaitymo ribojimai

Nuo ateinančių metų pradžios įsigalios nauji ribojimai lengvųjų automobilių įsigijimo išlaidų atskaitymui iš apmokestinamųjų pajamų. 

Šie ribojimai priklausys nuo automobilio išmetamo CO₂ kiekio ir bus taikomi tik naujai įsigytiems lengviesiems automobiliams (M1 kategorijos). 

Reikia pabrėžti, kad net ir visiškai netaršių automobilių (pavyzdžiui, elektromobilių) nusidėvėjimo ir nuomos sąnaudų priskyrimas leidžiamiems atskaitymams bus apribotas. 

Vis dėlto šie ribojimai nebus taikomi automobiliams, kurie naudojami tik nuomos veiklai, vairavimo mokymui ar transporto paslaugoms teikti.

Numatytos tokios leidžiamų atskaitymų ribos pagal CO₂ emisijas:

• Kai automobilio išmetamas CO₂ = 0 g/km, atskaitoma lengvojo automobilio įsigijimo kainos dalis, neviršijanti 75 000 eurų;
• Kai automobilio išmetamas CO₂ kiekis yra intervale 0 g/km < CO₂ kiekis < 130 g/km, atskaitoma lengvojo automobilio įsigijimo kainos dalis, neviršijanti 50 000 eurų;
• Kai automobilio išmetamas CO₂ kiekis yra intervale 130 g/km < CO₂ kiekis < 200 g/km, atskaitoma lengvojo automobilio įsigijimo kainos dalis, neviršijanti 25 000 eurų;
• Kai automobilio išmetamas CO₂ kiekis > 200 g/km, atskaitoma lengvojo automobilio įsigijimo kainos dalis, neviršijanti 10 000 eurų.

Lengvojo automobilio išmetamas anglies dioksido kiekis bus nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatyme nurodyta tvarka, taikoma nustatant Kelių transporto priemonių registre registruojamų motorinių transporto priemonių išmetamą CO₂ kiekį.

Per šešerius metus galima sutaupyti 3,2 tūkst. eurų

Kad būtų aiškiau, kaip šie pakeitimai paveiks mokėtiną pelno mokestį, panagrinėkime kelis praktinius pavyzdžius. 

Tarkime, įmonė 2025 m. įsigyja lengvąjį automobilį, kurio kaina yra 30 tūkstančių eurų be PVM. Automobilio nusidėvėjimo normatyvas – 6 metai, todėl metinė nusidėvėjimo suma yra 5 tūkstančiai eurų.

Jei tokio automobilio CO₂ emisija yra mažesnė nei 130 g/km, kasmet pelno mokestis (16 proc.) bus sumažintas po 800 eurų, o bendras jo sumažinimas per šešerius metus sudarys 4,8 tūkst. eurų.

Tačiau jei automobilis išmeta daugiau anglies dioksido, pavyzdžiui, tarp 130–200 g/km, tuomet bus taikoma 25 tūkst. eurų įsigijimo kainos riba. 

Šiuo atveju metinis pelno mokesčio sumažinimas sieks 667 eurus, o bendras sumažinimas per šešerius metus – 4 tūkst. eurų. 

Kitaip tariant, įmonė sumokės 800 eurų daugiau pelno mokesčio per metus, lyginant su pirmuoju atveju.

Įsivaizduokime dar vieną atvejį: jei minėto automobilio išmetamas anglies dioksidas viršija 200 g/km, bus taikoma jau 10 tūkst. eurų įsigijimo kainos riba. 

Tai reiškia, kad per metus pelno mokestis bus sumažintas vos 267 eurais, o bendras sumažinimas per šešerius metus bus 1,6 tūkst. eurų. 

Šioje situacijoje įmonė sumokės net 3,2 tūkst. eurų daugiau pelno mokesčio per šešerius metus nei pirmuoju atveju.

O kaip su PVM?

Svarbu atkreipti dėmesį, kad nauji pakeitimai turės įtakos ne tik automobilio įsigijimo išlaidoms, bet ir PVM atskaitos galimybėms. 

Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, PVM atskaita nuo lengvųjų automobilių (M1 kategorijos) yra negalima, išskyrus atvejus, kai automobilis yra skirtas parduoti, išnuomojamas, juo vežami keleiviai arba jis priskirtas specialios paskirties transporto priemonėms. 

Tačiau visą PVM sumą buvo galima atskaityti iš apmokestinamojo pelno, taip sumažinant mokėtiną pelno mokestį.

Pagal nuo 2025 m. įsigaliosiančius pakeitimus, ribojant automobilio įsigijimo kainos pripažinimą leidžiamais atskaitymais, PVM atskaita nuo viršytos vertės taps negalima, kas dar labiau padidins mokėtiną pelno mokestį.

Pakeitimus galima iliustruoti pratęsiant ankstesnius pavyzdžius. Automobilio, kurio CO₂ emisija mažesnė nei 130 g/km, kaina be PVM yra 30 tūkstančių eurų, o PVM suma siekia 6,3 tūkst. eurų. Šiuo atveju, pelno mokesčio sumažėjimas dėl PVM sudarys 1 008 eurus (tai 16 procentų nuo PVM sumos).

Jei automobilio CO₂ emisija yra tarp 130 g/km ir 200 g/km, PVM atskaita bus galima tik nuo 25 tūkstančių eurų, tada neleidžiami atskaitymai sudarys 1 050 eurų ((30 000 - 25 000) * 21 %). 

Dėl to atsiras papildomas pelno mokestis, siekiantis 168 eurus (1 050 * 16 %). Bendras pelno mokesčio padidėjimas šiuo atveju bus 968 eurai (prie 800 eurų pridėjus minėtus 168 eurus).

Tuo atveju, jei automobilio CO₂ emisija viršija 200 g/km, PVM bus galima atskaityti tik nuo 10 tūkst. eurų – taigi, neleidžiami atskaitymai išaugs jau iki 4,2 tūkst. eurų ((30 000 - 10 000) * 21 %).

Papildomas pelno mokestis dėl PVM tuomet sieks jau 672 eurus (4 200 * 16 %), o bendras pelno mokesčio padidėjimas – net 3 872 eurus (prie 3 200 eurų pridėjus 672).

Paskata už elektromobilius vis dar galioja

Nuo 2023 m. sausio 1 dienos įsigaliojusi PVM lengvata už įsigyjamus M1 klasės elektromobilius, kurių vertė neviršija 50 tūkst. eurų, ir toliau galioja. 

Ši lengvata numato galimybę atskaityti pirkimo ar importo PVM už įsigyjamus M1 klasės elektromobilius, jei jų vertė kartu su PVM neviršija 50 tūkst. eurų.

Šia atskaita gali pasinaudoti tiek juridiniai, tiek fiziniai asmenys – PVM mokėtojai, vykdantys PVM apmokestinamąją veiklą. 

Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad 50 tūkst. eurų suma yra nurodyta su PVM. Tai reiškia, kad elektromobilio pirkimo suma be pridėtinės vertės mokesčio turėtų būti ne didesnė nei 41 322,31 euro.

Svarbu pažymėti, kad PVM atskaitos lengvata taikoma elektromobiliams pagal Alternatyviųjų degalų įstatymo 2 straipsnio nuostatas: „Elektromobilis – motorinė transporto priemonė, kurioje sumontuota jėgos pavara, turinti bent vieną ne išorinį elektros energijos keitiklį su elektrine įkraunamąja energijos kaupimo sistema, kurią galima įkrauti iš išorės.“ 

Taigi lengvata taikoma tiek gryniesiems elektromobiliams (angl. Battery Electric Vehicle – BEV), tiek ir iš išorės elektra įkraunamiems hibridiniams automobiliams (angl. Plug-in Hybrid Electric Vehicle – PHEV).

Visa tai skatina netaršių automobilių naudojimą, kas atneša daug naudos tiek aplinkai, tiek visuomenei. 

Perėjimas prie elektromobilių ir kitų mažai taršių transporto priemonių ženkliai sumažina oro taršą miestuose, prisideda prie klimato kaitos švelninimo ir mažina priklausomybę nuo iškastinio kuro. 

Be to, ilgainiui tai gali atnešti ekonominę naudą dėl mažesnių eksploatacijos išlaidų ir skatinti inovacijas švarių technologijų sektoriuje.

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto doktorantės Jevgenija Furgasė ir Kristina Gesevičienė