Pensijų fondų krizė ar tik laikinas šokas? 40 proc. jau pasitraukė, o ekspertai siunčia skirtingus signalus

VE.LT

2026-05-04 15:03

Iš pensijų kaupimo sistemos pasitraukus šimtams tūkstančių gyventojų ir milijardams eurų „išgaravus“ iš fondų, kyla neišvengiamas klausimas – ar tai pradžia pabaigos, ar tik laikinas sukrėtimas?

Nors skaičiai atrodo įspūdingai, ekspertų vertinimai kur kas ramesni: sistema vis dar gyva, tačiau jos ateitis vis labiau priklauso ne nuo rinkų, o nuo politinių sprendimų.

Kas laukia likusių – ar „sistema“ pasmerkta žlugti?

Kol vieni skuba trauktis, kiti svarsto – gal tik dabar prasideda tikrasis išbandymas tiems, kurie pasilieka.

Iš antrosios pensijų kaupimo sistemos Lietuvoje jau pasitraukė 580 tūkst. gyventojų, arba apie 40 proc. visų iki šiol sistemoje dalyvavusių asmenų.

Gyventojams traukiantis ir atsiimant sukauptas lėšas, maždaug 4,4 mlrd. eurų sumažėjo sistemoje sukauptas turtas. Fondams dalį turto dar išpardavus, jis susitraukė nuo 10,6 mlrd. iki 6,2 mlrd. eurų.

Ekonomistai svarsto, ar šie procesai išbalansuos pensijų kaupimo sistemą, jeigu dalyvių ir turto traukimasis tęsis.

Banga jau praėjo?

Skelbiama, kad iš sistemos dažniausiai traukiasi aktyvūs dalyviai (tie, kurie per pastaruosius metus į fondus pervedė bent eurą). „Sodros“ duomenimis, po pirmosios pasitraukimo bangos kaupti liko maždaug 875 tūkst. žmonių: 506,2 tūkst. aktyvių ir 360,1 tūkst. neaktyvių dalyvių.

„Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas teigia, kad pasitraukimo iš antrosios pensijų kaupimo sistemos banga jau pasiekė savo piką. Šią išvadą ekonomistas grindė „Citadele“ banko atlikta gyventojų apklausa, kurioje 18 proc. respondentų nurodė, kad jau pasitraukė iš sistemos, 14 proc. planavo tai padaryti, o 16 proc. dar nebuvo apsisprendę.

„Pagrindinė banga jau praėjo, o iki 2027 m. pabaigos gali pasitraukti tik dar apie 5–10 proc. dalyvių, todėl bendras potencialiai pasitraukiančiųjų skaičius galėtų siekti apie 50 proc.“, – Alfa.lt teigė A. Izgorodinas.

Ar nukentės pasilikę?

Dalyvių pasitraukimas tiesioginio neigiamo poveikio sistemoje likusių žmonių sukauptoms lėšoms neturi, tačiau keičia sistemos stabilumą ir lankstumą. Iki šiol pasitraukus maždaug 580 tūkst. dalyvių (apie 40 proc.), fondų valdytojai ir ekonomistai išskiria kelis aspektus.

Nors masiškas lėšų (apie 2,9 mlrd. eurų) atsiėmimas vertė fondus parduoti dalį turto, likusių dalyvių asmeninės sąskaitos dėl to nenukentėjo.

Fondai ir toliau veikia pagal „gyvenimo ciklo“ modelį, pritaikytą dalyvio amžiui. Likusiems dalyviams ir toliau mokama valstybės skatinamoji įmoka, kuri 2026 m. siekia 33,49 euro per mėnesį, arba maždaug 402 eurus per metus.

Be to, po 2026 m. reformos likusieji sistemoje turi naujų teisių. Pavyzdžiui, galima vieną kartą per visą kaupimo laikotarpį pasiimti 25 proc. sukauptų pinigų arba stabdyti įmokų mokėjimą neribotą laiką (anksčiau buvo galima tik 12 mėn.).

Lietuvos banko vertinimu, masinis pasitraukimas gali turėti ilgalaikių pasekmių. Viena vertus, pasitraukę asmenys praranda galimybę gauti privačią pensijos dalį, o jų „Sodros“ pensija didės tik tiek, kiek į ją sugrįžo „Sodros“ įmokų dalis.

Kai kurie ekonomistai teigia, kad mažesnis dalyvių skaičius gali lemti šiek tiek didesnius santykinius fondų valdymo kaštus ateityje, nors kol kas mokesčiai likusiems dalyviams nedidinami.

Sistema išliks gyvybinga?

Nepaisant didelio pasitraukusių asmenų skaičiaus, pensijų fonduose vis dar lieka apie 6,2 mlrd. eurų iš buvusių 10,6 mlrd. eurų.

Ekonomistas A. Izgorodinas mano, kad šis turto sumažėjimas yra laikinas reiškinys, nes tikimasi, kad dalis lėšas išsiėmusių žmonių artimoje ateityje sugrįš į sistemą ir pradės kaupti iš naujo. „Ilgainiui finansų rinkų kilimas ir naujai pasirašomos sutartys turėtų padėti atkurti fondų valdomą turtą“, – teigė jis.

„Citadele“ gyventojų apklausos duomenimis, 18 proc. respondentų planuoja atgautas lėšas investuoti, 9,5 proc. ketina mažinti įsipareigojimus bankams.

„Dalis žmonių ketina investuoti sugrįžę į antrąją pakopą arba tiesiogiai į finansų rinkas. Taip, gyventojai pasinaudojo proga pasiimti pinigus, bet jie nepametė pagrindinio naratyvo, jog kaupti pensijai yra būtina.

Manau, ypač jaunoji karta sugrįš prie kaupimo, o bendras gyventojų požiūris išlieka atsakingas – pinigai nėra tiesiog „ištaškomi“ vartojimui, o veikiau nukreipiami į kitas investicines priemones ar skolas“, – svarstė A. Izgorodinas.

Nepaisydamas laikino nestabilumo, ekonomistas pensijų kaupimo sistemą vertina kaip gyvybingą. A. Izgorodino nuomone, jos stabilumą ateityje turėtų užtikrinti teigiamos ilgalaikės rinkų prognozės ir atsakingas gyventojų požiūris į ilgalaikį taupymą.

Didžiausia rizika iš politikų

Kad pensijų fondai nežlugs, nepriklausomai nuo to, ar juose bus 1,4 mln., ar 500 tūkst. dalyvių, tiki ir finansų analitikas Marius Dubnikovas, bet esą išlieka didelė rizika, kad pensijų kaupimo sistemą Lietuvoje galiausiai sugriaus politikai, eilinį kartą po politinio ciklo pasikeitus valdantiesiems.

„Žmonės labiausiai nepatenkinti ne pensijų kaupimo sistema, o politine rizika – per 23 metus egzistuojanti sistema patyrė daugiau kaip 15 įvairių reformų“, – pastebėjo analitikas.

M. Dubnikovas su ironija priminė, kad pensijų reforma Lietuvoje vykdoma ne tik pasikeitus politiniam ciklui, bet kartais net kelis kartus per vieną Seimo kadenciją. „Tai labiausiai nuvilia žmones, nes šioje sistemoje turėtų būti kaip įmanoma didesnis stabilumas“, – Alfa.lt anksčiau sakė jis.

Kad pensijų kaupimo sistemai Lietuvoje negresia visiškas žlugimas, finansų analitikas iliustravo Estijos pavyzdžiu, kur per panašų procesą prieš kelerius metus iš pensijų fondų pasitraukė iki pusės sistemos dalyvių.

„Bet sistema ten kaip veikė, taip ir veikia, niekas ten nežlugo“, – sakė M. Dubnikovas.

Jeigu trauktųsi masiškai?

Finansų analitikas nesiryžo prognozuoti, kiek žmonių per dvejus metus galėtų pasitraukti iš antros pakopos. Apžvalgos rodo skirtingus skaičius, kai kuriais duomenimis, gali trauktis net iki 70 proc. sistemos dalyvių.

M. Dubnikovas tikino, kad pensijų fondai didelės žalos nepatirtų ir tragedijos nebūtų, net jei pasitrauktų pusė kapitalo. „Fondai toliau funkcionuotų, darytų tai, ką daro.

Aišku, valdytojų pajamos sumažėtų. Bet jos grįžtų į lygį, kuris buvo prieš tam tikrą laiką, nes jie tik pastaruoju metu labiau augo, kai buvo didesnės grąžos, augo atlyginimai. Tai tiesiog grįžtume kelerius metus atgal, bet fondai tikrai nenustotų veikti“, – įsitikinęs M. Dubnikovas.

Didesnė bėda, pasak jo, būtų su „Sodros“ išmokamais anuitetais, nes, mažėjant pensijų kaupimo sistemos dalyvių, potencialiai anuitetai taptų brangesni. Tai reiškia, kad mėnesio išmokos į pensiją išėjusiems žmonėms šiek tiek sumažėtų.

„Jeigu taip nutiktų, būtų negerai, nes rodytų pačios sistemos netvarumą, bet pačios sistemos tikrai nepražudytų“, – mano M. Dubnikovas.

Geriau, kai daugiau

Koks yra ryšys tarp pensijų fondų grąžos, kai sistemoje yra daug dalyvių ir kai dalyvių mažai?

„Didelis dalyvių skaičius leidžia Lietuvos bankui pamažu mažinti valdymo mokesčius. Kadangi yra visiškai reguliuojama rinka, pastaruoju metu buvo nuolat mažinamas valdymo mokestis, kad valdytojai galėtų daugiau uždirbti.

Kai dalyvių daug, potencialai kiekvienam dalyviui sistemos veikimas gali kainuoti vis mažiau. Antras dalykas, kai žmogus išeina į pensiją ir perka „Sodros“ anuitetą, kuris mokamas iki gyvos galvos, smarkiai sumažėjus pensijų kaupimo sistemos dalyvių skaičiui, mėnesio išmokos gali sumažėti“, – sakė M. Dubnikovas.

Analitikas pasitelkė draudimo rinkos pavyzdį. Lietuvoje įteisinus privalomąjį vairuotojų civilinės atsakomybės draudimą, jis pakankamai atpigo.

Ūkininkams toks draudimas nėra privalomas, todėl jis yra labai brangus, o tai savo ruožtu lemia, kad ūkininkai iš viso atsisako draustis.

Kai draudėjų yra labai mažai, draudikams beveik neįmanoma išskaidyti rizikos ant nedidelio klientų kiekio, todėl draudimo kaina smarkiai didėja, kol galiausiai draudimo produktas tampa nebegyvas.