„Pusės Lietuvos ekonomikos neliktų“: Kaliningrado gubernatorius parengė atsakomųjų priemonių projektą

Kaip mes ne kartą teigėme, tikimės geriausio problemos sprendimo varianto, tačiau analizuojame ir įvairius scenarijus, jeigu situacija pakryps į blogąją pusę", - sakė jis.

O štai Kaliningrado regiono valdžia laukti nebuvo nusiteikusi ir jau parengė Lietuvai atsakomąsias priemones, verslo leidiniui „Vedomosti" teigė regiono gubernatorius Antonas Alichanovas.

Tiesa, jis taip pat išreiškė viltį, kad Lietuvos ir Rusijos valdžios konfrontacija, kaip ir tranzito blokada, ilgai netruks.

„Aš parengiau atsakomųjų priemonių projektą ir perdaviau jį vyriausybei bei prezidento administracijai", - nurodė jis.

Tiesa, kokios tai priemonės, Kaliningrado gubernatorius nepatikslino.

„Priemonės numatytos įvairios. Aptarti jas galėsime tuo atveju, jeigu jas tikrai teks panaudoti.

Bet aš pasikartosiu: mes turime kuo ekonomiškai atsakyti Lietuvai ir ji tą tikrai pajus", - užtikrino regiono vadovas.

Visgi A.Alichanovas išreiškė viltį, kad Vilnius atšauks tranzitui pritaikytus ribojimus. Būtent todėl, jo vertinimu, Rusija neskuba su sankcijomis Lietuvai.

„Kol kas taikyti atsakomąsias priemones yra ankstoka", - nurodė Kaliningrado regiono vadovas.

Jis taip pat pabrėžė, kad jeigu Rusija pritaikys sankcijas Pabaltijo kryptimi ir iš jo keliaujančioms prekėms, tai „Baltijos šalių transporto kompleksą bus galima laikyti sunaikintu". Gubernatorius buvo įsitikinęs, kad atsakyti Lietuvai pirmiausia reikia ekonominėmis priemonėmis.

„Ekonominis Rusijos atsakas Baltijos šalims - gerokai veiksmingesnė ir labai skausminga priemonė, kurią būtų galima prilyginti neutroniniam ginklui.

Rusija gali padaryti taip, kad pusės Lietuvos ekonomikos neliktų", - sakė A.Alichanovas.



Regiono vadovas neslėpė, kad daugiausia problemų pridarė draudimas vežti cementą ir metalus.

Jeigu blokada užsitęs, minėtas prekes teks gabenti jūra, kas yra ženkliai brangiau, todėl regiono valdžia aptarė galimas subsidijas su vice-premjeru Andrėjumi Belousovu.

A.Alichanovas patikino, kad trumpuoju laikotarpiu regiono gyventojai sunkumų dėl tranzito ribojimo nepajus.

Kita vertus, pasak jo, jeigu draudimai ir toliau bus taikomi, sankcijų sąraše esančios prekės gali brangti.

Situaciją, gubernatoriaus vertinimu, galėtų pakeisti centrinės valdžios skiriamos subsidijos.

Tranzito ribojimai

Lietuva nuo birželio 17-os riboja statybinių medžiagų, metalų ir anglies pervežimus iš Rusijos teritorijos į Kaliningrado sritį.

Vilnius tokį savo sprendimą grindžia Europos Sąjungos nurodymu taikyti Ukrainą užpuolusiai Rusijai sankcijas.

Kiek anksčiau agentūra „Reuters" ir leidinys „Spiegel", remdamiesi savo šaltiniais teigė, kad tranzito ribojimo klausimai gali būti išspręsti iki liepos 10-os dienos.

Jie nurodė, kad labiausiai santykių tarp Vilniaus ir Maskvos normalizavimu yra suinteresuota Vokietija. Šaltinių teigimu, Vokietijos valdžia yra pasirengusi tranzitui į Kaliningradą taikyti išimtis.

Be to, ir Vokietijos kancleris Olafas Šolcas (Olaf Scholz) viešai pareiškė, kad krovinių gabenimas iš Rusijos į Kaliningradą yra ne kas kita kaip tranzitas iš Rusijos į Rusiją.

„Spiegel" duomenimis, ES nori leisti Maskvai į Kaliningradą gabenti sankcijų sąrašuose esančias prekes, tačiau tik ta apimtimi, kuri buvo iki intervencijos į Ukrainą.

Tuo pat metu Lietuvos valdantieji reiškia nepasitenkinimą tokia nuolaidžiavimo politika.

Birželio pabaigoje šalies vadovas Gitanas Nausėda socialiniuose tinkluose patikino, kad tranzitas į Kaliningradą, nepaisant Maskvos grasinimų, bus ribojamas.

Rusijos valdžia tranzito ribojimą vertina kaip Kaliningrado blokadą.

Birželio viduryje Rusijos saugumo tarybos vadovas Nikolajus Patruševas pagrasino atsakomosiomis priemonėmis, kurios, pasak jo, turės ypač stiprią neigiamą įtaką Lietuvos gyventojams.

respublika.lt