PVM lengvata restoranams: vieni mato praradimus, kiti – naudą valstybei

Ekonomistai nepritaria lengvatai, nes, anot jų, ūkio augimui lėtėjant valstybė taip praranda pajamas. Tuo metu verslas tikina atvirkščiai – lengvata naudinga valstybei ir yra būtina įmonių išgyvenimo sąlyga. 

9 proc. PVM lengvata reiškia ir tai, kad dauguma didžiausių restoranų ar kitų maitinimo įmonių susigrąžina PVM permoką. Anksčiau galiojant įprastam 21 proc. tarifui tos pačios įmonės PVM nesusigrąžindavo. 

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį didesnė viešojo maitinimo įmonių dalis susigrąžino PVM permoką, ją gavo ir 10 iš 15-os didžiausių sektoriaus bendrovių, tuo metu anksčiau jos permokų nedeklaruodavo. 

PVM lengvatą maitinimo verslui neribotai taikyti siūlantis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas teigia, kad apie PVM susigrąžinimo galimybę buvo žinoma dar pernai, ruošiant PVM įstatymo pataisų dėl lengvatos projektą.

Mokesčių specialistai čia nieko bloga neįžvelgia, tačiau teigia, jog reikėtų aiškiau apibrėžti lengvatos gavėjus.

Tarptautinės institucijos ragina Vyriausybę mažinti PVM atotrūkį ir atsisakyti lengvatų. 

Didieji PVM mokėtojai susigrąžina mokestį   

Grąžintino pridėtinės vertės suma, arba neigiama PVM prievolė susidaro, kai perkant įmonės veiklai būtinas prekes ir paslaugas šio mokesčio suma viršija prievolę PVM mokėti nuo pardavimų. 

Pirmąjį šių metų pusmetį iš visų PVM deklaracijas pateikusių viešojo maitinimo įmonių didesnė dalis įgijo teisę susigrąžinti mokesčio permoką, teigia VMI. Pavyzdžiui, neigiamą PVM prievolę deklaravo iš viso 1365, teigiamą – 879 mokesčių mokėtojai.

Tarp 15-os didžiausius pardavimus deklaravusių bendrovių teisę susigrąžinti PVM pirmąjį pusmetį turėjo 10 įmonių. Taikant 21 proc. PVM tarifą nė viena jų tokios galimybės neturėjo, nurodo inspekcija.

„Visos 15 įmonių 2019 metų pirmąjį pusmetį deklaravo teigiamą PVM prievolę“, – BNS pranešė VMI.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė anksčiau teigė, kad ši lengvata nėra aktuali daugumai įmonių, nes jos nėra PVM mokėtojos, o didžiausia nauda tenka bendrovėms, turinčioms didelę apyvartą – greitojo maisto restoranams ir picerijų tinklams.

Mokesčių inspekcijos teigimu, didžiausias pardavimo pajamas, kurioms taikomas 9 proc. PVM tarifas, pirmąjį pusmetį deklaravo „Premier restaurants“ („McDonald's“ tinklas), „Hes-Pro Vilnius“ („Hesburger“), „Čili pica“, „Delano“, „Amber Food“ („Katpėdėlė“, „Charlie Pizza“, „La Crepe“, „Skonis“, „Guacamole“, „Lunch up“ ir kiti), „Togri“ („Pizza Express“), „Fresh Projects“ („Sushi Express“), „APL Fresh Food“ (KFC), „Neragauta Azija“ („Manami“), „Ex prompto“ („Vero coffe“), „Restoranų grupė Fortas“, „Gan bei city“, „Inovatyvūs restoranai“ („iLunch“), maitinimą ugdymo įstaigoms teikiančios įmonės „Bruneros“ bei „Maisto slėnis“.

Seimo BFK pirmininkas M. Majauskas, skirtingai nei Vyriausybė, siūlantis PVM lengvatą taikyti neribotai – esą taip būtų apgintas smulkusis verslas, sako, jog aplinkybė dėl susigrąžinamo PVM buvo įvertinta dar 2021 metais priimant sprendimą taikyti lengvatą.  

„Prieš pusantrų metų priimant sprendimą taikyti sumažintą tarifą maitinimo, kultūros ir sporto paslaugoms buvo atidžiai įvertinti visi galimi mokesčių netekimai. Tam pritarė Seimas ir Vyriausybė“, – BNS sakė jis.

Lengvatą reikėtų tobulinti 

Lietuvos mokesčių konsultantų asociacijos narys Vykintas Valiulis sako, kad permoka gali susidaryti dėl sąnaudoms ir pardavimams taikomų skirtingų PVM tarifų.

„Paprastai žiūrint, tarp skirtingų PVM tarifų gaunasi 12 procentų skirtumas. Dažniausiai perkama šiek tiek mažiau nei parduodama, ir įmonės gali turėti net ir grąžintiną PVM. Bet kuriuo atveju, 12 procentų tarifų skirtumas yra labai reikšmingas įmonių pelno maržoms ir gali nulemti, kad veikla iš nuostolingos tampa pelninga“, – BNS sakė V. Valiulis.

Jo teigimu, ta pati formulė nebūtinai galioja visoms maitinimo įmonėms, o permoka priklauso nuo konkrečios situacijos.

„Jeigu, kaip pavyzdys, įmonė maitinimo paslaugų suteikė už 100 tūkstančių eurų, o kaštų buvo mažiau – žaliavos dažniausiai nesudaro tiek daug, o kita dalis yra darbo užmokestis, kitos sąnaudos, kurioms netaikomas PVM, – tai grąžintino PVM gali ir nesusidaryti. Taigi, reikėtų skaičius kiekvienu atveju peržiūrėti atskirai“, – aiškino V. Valiulis.

Mokesčių specialistas sutinka, kad PVM susigrąžinimo galimybė gali veikti kaip papildomas motyvas siekiant kuo ilgiau išlaikyti lengvatą.

Jo manymu, lengvata galėtų būti taikoma ir ilgiau, tačiau ją reikėtų patobulinti, nes dabar net ir tą pačią paslaugą teikiančios įmonės traktuojamos skirtingai.

„Dėl lengvatos yra daug neaiškumų, pavyzdžiui, dėl kitų ūkio subjektų, kurie iš esmės teikia tą pačią maitinimo paslaugą, tik kitaip vadinasi. Kaip, pavyzdžiui, maisto salelės mažmeninės prekybos vietose, kur galima kavos ar vietoje pagamintą maisto produktą suvalgyti.

Nėra aiški skiriamoji riba, (...) todėl yra įmonių, kurios jaučiasi diskriminuojamos, o tai prieštarauja mokesčių mokėtojų lygybės principui (...) bei tiesiog sveikam protui.

Todėl, jeigu lengvatą norima pratęsti neterminuotai, būtų gerai ją bent patobulinti iš mokesčių teisės technikos pusės, užtikrinant nediskriminacinį jos taikymą“, – kalbėjo V. Valiulis.

Konsultacijų bendrovės „KJ & Associates“ vadovė Karolina Jogminaitė-Matačienė sako, kad dabar įstatyme palikta galimybė interpretuoti lengvatos gavėją, dėl to kyla daug klausimų.

„Įstatymas teigia, kad lengvatinį PVM tarifą gali taikyti restoranai, kavinės ar kitos maitinimo įstaigos – neaišku, kas į tą kategoriją patenka. Ar patenka degalinės, kino teatrai?

Čia yra labai daug interpretacijų, formuluotę reikia tikslinti. Nes realybėje yra daug klausimų VMI, skirtingų nuomonių“, – BNS sakė ji.

Mokesčių ir muitų teisės ekspertė, nepriklausoma šios srities ginčų sprendėja advokatė Aistė Medelienė sako, kad PVM permoka ir jos grąžinimas taip pat turi būti vertinamas kaip valstybės parama. 

„Toks ir buvo įstatymų leidėjo ketinimas – paremti dėl Covid-19 nukentėjusį verslą ne tik pandemijos metu, bet ir jai pasibaigus – padengiant karantino metu išaugusias skolas“, – BNS sakė A. Medelienė.

Mažesnes PVM įplaukas kompensuoja kiti mokesčiai 

Neribotą lengvatinio tarifo idėją remiantis M. Majauskas sako, jog 9 proc. PVM tarifas sektoriui yra pasiteisinęs sprendimas, tai įrodo išaugę įmonių pardavimai, nedaug pakitusi surinktų mokesčių suma, skaidrėjantis verslas.  

„Mano supratimu, sprendimas pasiteisino su kaupu. Sumažinus PVM tarifą, pardavimai maitinimo sektoriuje per vieną mėnesį išaugo net 48 proc.

Dar daugiau, lyginant su ikipandeminiais metais, kai galiojo didesni mokesčių tarifai, bendra visų sumokėtų mokesčių suma kito neženkliai.

Verslas skaidrinosi – oficialiai deklaravo pajamas, oficialiai mokėjo atlyginimus“, – BNS kalbėjo Seimo komiteto pirmininkas.

Anot M. Majausko, PVM praradimus kompensavo augęs gyventojų pajamų ir pelno mokesčiai – tai, anot jo, yra pavyzdys, kaip mokesčių mažinimas teigiamai veikia ekonomiką.

„Sumažėjusias valstybės biudžeto pajamas iš pridėtinės vertės iš dalies kompensavo išaugęs gyventojų pajamų ir pelno mokestis.

Tai yra chrestomatinis pavyzdys, kai sumažinus mokesčius matome teigiamus ekonominius pokyčius. Padidinus mokesčius matysime atvirkštinį rezultatą, kurio tikrai niekas nenorime“, – sakė jis. 

Ekonomistas Algirdas Bartkus sako, kad tai netinkamas pavyzdys, paviršutiniška išvada.

„Visi politikai, kurie aiškina apie tokius pavyzdžius, jie, ko gero, nelabai išmano šio reikalo. Žmonės paėmę skaičius daro labai paviršutiniškas išvadas“, – BNS sakė jis.

Pasak A. Bartkaus, lengvatos garantuoja biudžeto praradimus, todėl jas galima taikyti tik tada, kai ekonomika klesti, o jai pereinant į nuosmukį jų reikėtų atsisakyti.

„Vienintelė bendra išvada yra tokia – jeigu nori iš tiesų prarasti įplaukas į biudžetą, tai sugalvok ir pritaikyk kokių nors lengvatų, praradimai tada bus garantuoti.

Racionalus mokesčių administratorius žino, kad lengvatos gali prisidėti prie PVM atotrūkio, bet tik tada, kai ekonomika yra augimo fazėje. Bet kai ji iš augimo pereina į nuosmukį, geriau tas lengvatas naikinti, tai vienintelis protingas sprendimas“, – teigė A. Bartkus.

A. Bartkus remiasi VMI užsakytu ir Vilniaus universiteto mokslininkų anksčiau atliktu PVM atotrūkio – faktiškai surinkto ir potencialiai galimo surinkti mokesčio skirtumo – tyrimu. 

„Tas tyrimas ir atskleidė: jeigu PVM lengvatas taikyti, tai tik ekonomikos augimo fazėje. Tada tai yra dar vienas papildomas stimulas dar vienam ratui verslo mokėti mokesčius ir jų neslėpti, nes slėpimas yra problema visiems, net ir slepiantiems.

Tuo tarpu nuosmukio metu žmonės stengiasi gauti papildomų pinigų ir linkę mokesčius slėpti, tai būdinga ne tik Lietuvai bet ir kitose šalyse – buvo išanalizuoti iš viso 24 šalių pavyzdžiai“, – pasakojo A. Bartkus. 

Anot jo, PVM atotrūkis Lietuvoje siekia apie 20-30 procentų.

Tuo metu M. Majauskas tikina, jog lėtėjant ekonomikai būtina skatinti, o ne papildomai apmokestinti smulkųjį verslą.

„Esant dideliam neapibrėžtumui ir lėtėjančiam ekonomikos augimui turėtume skatinti, o ne papildomai apmokestinti smulkų verslą. Todėl nuosekliai laikausi pozicijos, kad ateinančių metų biudžetas gali būti patvirtintas nedidinant mokesčių“, – BNS sakė M. Majauskas.

Jo teigimu, pirmąjį pusmetį iš maitinimo sektoriaus gauta apie 14 mln. eurų PVM, o Finansų ministerija skaičiuoja, kad dėl sumažinto tarifo per šį laiką valstybė negavo 59,5 mln. eurų pajamų. M. Majauskas sako, kad ministerijos skaičiavimai neatitinka realybės. 

„Norisi atkreipti dėmesį, kad tie skaičiavimai apie netektas pajamas remtųsi kažkokiais objektyviais parametrais, nes (...) Finansų ministerija skaičiuoja, kad maitinimo sektoriui suteikus PVM lengvatą pirmam pusmečiui, biudžeto netekimai sieks maždaug 60 mln. eurų.

Tai jeigu dabar per pusmetį surenkama apie 14 mln. eurų, tai iš viso, matyt, ministerija skaičiuoja, kad surinktume 74 mln. eurų“, – BNS sakė M. Majauskas. 

„Per visą Lietuvos istoriją per pusmetį iš maitinimo sektoriaus nebuvo surinkta tiek pajamų iš PVM net ir geriausiais metais – rekordiniais 2019 metais, kai buvo surinkta dvigubai mažiau – maždaug 37 mln. eurų.

Tai skaičiuoti, kad dabar staiga padvigubės pajamos iš PVM, man atrodo, tai gyvenimo realybės neatitinkantis skaičius“, – pabrėžė politikas.

Verslas: lengvata būtina norint išgyventi

Tarp didžiausių PVM mokėtojų patenkantį kavinių tinklą „Vero Cafe“ valdančios bendrovės „Ex prompto“ direktorė Laima Vėželienė sako, kad dėl lengvatos įmonė PVM permokos nesusigrąžina, bet mažesnis tarifas būtinas norint išgyventi.

„21 proc. mus suvalgytų tą pačią dieną, tai nereiškia, kad mes norime nemokėti mokesčių. 9 proc. ne tik kad palengvintų, drįsčiau sakyti, kad leistų išgyventi.

Daug kam atrodo, kad trys mėnesiai geri ir viskas gerai, o iš tikrųjų mes turime naštą dvejų metų susikaupusią, tai tie trys mėnesiai visiškai neatperka. Žaizdas laižysimės dar dvejus metus po karantino“, – BNS sakė L. Vėželienė. 

Jos teigimu, net ir taikant mažesnį PVM tarifą valstybė šio mokesčio surenka ne mažiau nei taikant 21 proc. – taip yra dėl to, kad daug verslų išlindo iš šešėlio.

„Aš tikiu, kad daug kas išlindo iš šešėlio vien dėl to, kad PVM yra mažesnis. Mokestinė dalis, ką sumoka viešas maitinimas – mokesčių su 9 proc. – tai ji nesumažėjo ir ta dalis, ir ta, kurią mokėdavo su 21 procentu 2019 metais, tai yra praktiškai ta pati, ką sumoka 2022 metais su 9 procentais“, –  teigė įmonės vadovė.

Pasaulio bankas siūlo mažinti PVM atotrūkį 

Pasaulio banko (PB) ekspertai pataria Vyriausybei mažinti PVM atotrūkį – skirtumą tarp įplaukų, kurias valstybė galėtų surinkti, jei nebūtų šešėlio, lengvatų ir įstatymų pažeidimų, bei faktinių įplaukų.

Pasaulio banko makroekonominės ir fiskalinės politikos vadovė Europai ir Centrinei Azijai Jasmin Chakeri (Džezmina Čekeri) sako, kad PVM surinkimas Lietuvoje yra mažesnis nei Europos Sąjungos vidurkis.

„Lietuvos šešėlinė ekonomika pagal Europos Sąjungos standartus vis dar išlieka labai didelė, o, pavyzdžiui, PVM mokesčio surinkimas yra apie 15 proc. mažesnis nei Bendrijos vidurkis“, – antradienį Vilniuje sakė ji.

Anot PB mokesčių eksperto Munawero Khwajos (Munavero Kvajos), Lietuva turėtų mažinti PVM atotrūkį, nes pagal šį rodiklį valstybė yra trečia tarp paskutinių ES.      

„Jūsų PVM atotrūkis yra milžiniškas – daugiau nei dvigubai didesnis nei ES vidurkis. Jei PVM atotrūkio vidurkis tarp ES šalių yra 10 proc., tai Lietuvoje jis siekia 25 proc. Didesnį PVM atotrūkį turi tik Italija ir Graikija, o jūs tikrai nenorite eiti ta linkme“, – antradienį Vilniuje sakė M. Khwaja.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) spalį siūlė Vyriausybei mažinti mokesčių lengvatų, nes valstybės pajamos iš mokesčių yra mažesnės nei kitose šalyse.

„Manau, kad galite apriboti tam tikrus atskaitymus, tam tikras lengvatas. Tų lengvatų tolimesnis taikymas gal ir yra pateisinamas, bet labai svarbu, kad tai neužsitęstų“, – tuomet Vilniuje sakė EBPO vyriausiasis ekonomistas Alvaras Pereira.