Seimas linkęs drausti atsiskaitymus grynaisiais virš 3 tūkst. eurų

Už Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo pakeitimo įstatymo projektą antradienį balsavo 60 parlamentarų, devyni buvo prieš, o susilaikė 39. Galutinis balsavimas vyks, kai Seimas dėl pataisų gaus Vyriausybės išvadą.  

Pristatydamas siūlymą Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas tvirtino, kad draudimas būtų svarbi priemonė kovojant su šešėline ekonomika ir pinigų plovimu.    

„Grynųjų pinigų neribojimas yra paskata turėti grynuosius pinigus. Nenormalu, kai žmogaus namuose randama šimtai tūkstančių“, – teigė liberalas Eugenijus Gentvilas. 

Tuo metu „darbiečių“ frakcijai priklausantis Artūras Skardžius aiškino, kad nereikėtų žmonėms riboti jų gyvenimo.  

Seimas atmetė dar 2015 metų gegužę teiktą liberalų siūlymą drausti atsiskaitymus grynaisiais virš 10 tūkst. eurų, nes būtent tokią sumą leidžiama grynaisiais įsivežti į Lietuvą iš kitų šalių. 

M. Majausko teigimu, Lietuvos banko duomenys rodo, kad 97 proc. visų mokėjimų nesiekia 5 tūkst. eurų, o 92 proc. – iki 1250 eurų.  

Pasak jo, atsiskaitymai grynaisiais ribojami daugelyje Europos Sąjungos šalių, pavyzdžiui, Italijoje riba yra 1 tūkst. eurų, ribojimai taikomi Prancūzijoje, Ispanijoje, Portugalijoje. Graikijoje atsiskaitymai grynaisiais leidžiami iki 500 eurų. 

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba anksčiau tikino, kad nekilnojamojo turto rinkoje 26,5 proc. atsiskaitymų vis dar sudaro grynieji pinigai. 

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko Stasio Šedbaro registruotos Administracinių nusižengimų kodekso pataisos numato, kad už atsiskaitymų grynaisiais pažeidimus baudos būtų skiriamos ir mokantiems pinigus, ir juos priimantiems: gyventojams jos siektų 300-900 eurų, įmonėms arba jų vadovams – 600-1500 eurų. Už pakartotinus pažeidimus baudos būtų atitinkamai iki 2,4 tūkst. ir iki 3 tūkst. eurų.