Šilumos siurbliai populiarumu jau lenkia dujinius katilus: kuo jie patrauklūs?

Tiesa, jei parama saulės elektrinėms įsirengti sulaukia itin daug gyventojų dėmesio, tai šilumos siurbliais domimasi vangiau. Ekspertų teigimu, tai lemia atsargus požiūris į šilumos siurblių efektyvumą ir taupumą, nors skaičiavimai rodo, kad ilguoju laikotarpiu sprendimas patalpų šildymui naudoti šilumos siurblį gali lemti iki dviejų kartų sumažėjusias išlaidas.

Pasak energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ Produktų vystymo vadovo Manto Kavaliausko, pagrindinis šilumos siurblių privalumas juos besirenkančiųjų nuomone yra paprastas naudojimas ir aukštas energetinis efektyvumas. Tuo tarpu priešingoje svarstyklių pusėje atsiduria pradinės investicijos į įrangą.

„Didžiausi šilumos siurblių konkurentai yra dujiniai katilai. Šilumos siurblys kaip įrenginys yra šiek tiek brangesnis nei dujų katilas, pastarojo naudai iki šiol buvo ir nedidelė dujų kaina. Vis dėlto paskutiniu metu ne tik elektros, bet ir gamtinių dujų kainoms kylant, pastebime vis didesnį namų ūkių pasiryžimą vietoj dujinių katilų rinktis šilumos siurblius. Taip pat padidėjo kompleksinių energetinių sprendimų paklausa, kai šilumos siurblius įsirengia gyventojai, turintys saulės elektrines ar dalį saulės parko, arba vienu metu nutaria įsirengti ir saulės elektrinę, ir šilumos siurblį“, – komentuoja M. Kavaliauskas.

Jo teigimu, pastaruoju atveju šilumos siurblių atsiperkamumas yra didesnis, o išlaidos patalpų šildymui bei karšto vandens ruošimui mažesnės, nes šilumos siurbliui veikti reikalinga elektra, gaminama individualioje saulės elektrinėje ar nutolusiame saulės parke, yra pigesnė. Jei įrengiamas šilumos siurblys oras-vanduo, tuo pačiu dar ir ruošiamas karštas vanduo. Taip visoms buities reikmėms naudojama žalia ir pigesnė nei rinkos kaina pačių pasigaminta elektros energija, nes žiemą patalpų šildymui galima panaudoti per vasarą sukauptą elektros energijos perteklių, atgaunamą iš Energijos skirstymo operatoriaus (ESO).

Pašnekovas sako, kad kalbant apie ilgalaikį šilumos siurblių atsiperkamumą, jį gana sudėtinga paskaičiuoti tiksliai, nes viskas priklauso nuo besikeičiančių kainų ir situacijos rinkoje. Skaičiavimai rodo, kad ilguoju 10 metų laikotarpiu gyventojų, įsirengusių šilumos siurblius, išlaidos šildymui gali sumažėti iki dviejų ir daugiau kartų, priklausomai nuo namo energinės klasės, ploto, sandarumo, gamtinių dujų ir elektros kainų.

„Prieš porą metų turbūt niekas nebūtų patikėjęs, kad elektros kainos gali pasiekti tokias aukštumas kaip šiandien. Lygiai taip negalime itin tiksliai numatyti, kas bus po penkerių ar dešimties metų. Vis dėlto viso pasaulio ir Lietuvos gręžimasis į atsinaujinančią žaliąją energetiką, vis didesnis vėjo bei saulės įdarbinimas elektros gamybai leidžia tikėti, kad energetikos ištekliai bus pigesni, o kartu bus mažesnės ir gyventojų išlaidos elektrai, šildymui, karšto vandens ruošimui“, – svarsto ekspertas.

Kartais gyventojai klaidingai įsivaizduoja šilumos siurblių veikimo principą, manydami, kad jie patalpų šildymui naudoja vien elektrą. Iš tiesų šilumos siurbliai ima orą iš aplinkos ar žemės ir sušildo jį iki reikiamos temperatūros.

„Siurbliai oras-oras siurbia orą iš lauko, jį šaltuoju metų laiku sušildo, vasarą – atvėsina, ir išpučia į patalpas. Oras-vanduo taip pat ima orą iš lauko, tačiau sugeneruotą šilumą perduoda į namuose įrengtą radiatorinę ar grindinę šildymo sistemą. Žemė-oras, arba geoterminiai siurbliai, ima šilumą iš žemės ir ją taip pat paskirsto per šildymo sistemą“, – aiškina M. Kavaliauskas.

Šilumos siurbliai pasižymi ir aukštu energetiniu efektyvumu, nes pagamina daugiau šilumos nei jos gamybai sunaudoja elektros energijos. Šilumos siurbliai, priklausomai nuo išorės ir vidaus temperatūrų skirtumo, gali pagaminti apie 4 KW šilumos kiekvienam sunaudotos energijos vienetui, tai atitinka maždaug 400 proc. efektyvumą. Tuo tarpu dujinių katilų efektyvumas paprastai siekia apie 85 proc., o kieto kuro katilų – vos 50 proc.

Vertinant skirtingus šildymo sprendimus, svarbu nepamiršti ir patogumo bei saugumo faktorių. Iškastinio ar kieto kuro katilai reikalauja kamino įrengimo, vietos atsargų sandėliavimui, atsiranda papildomas gaisro ar apsinuodijimo smalkėmis pavojus patalpose. Šilumos siurbliai nekelia tokių rūpesčių ir rizikų, juos paprasta valdyti, nustatyti norimą patalpų temperatūrą, ją koreguoti net ir nesant namuose.

Sutaupyti nemažą dalį šilumos siurblio įsigijimui ir įrengimui reikalingų pradinių investicijų leidžia ir valstybės parama. Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) duomenimis, vidutiniškai ji vienam pareiškėjui sudaro 2,7 tūkst. Eur, o tai yra apie 50 proc. visos šilumos siurblio kainos. Taikoma parama dar galima pasinaudoti iki lapkričio 3 d., teikiant paraiškas per APVA informacinę sistemą.

Šiemet per pirmąjį APVA kvietimą prašymus paramai keičiant taršius katilus pateikė beveik 3 tūkst. gyventojų. Iš jų apie 2,5 tūkst. rinkosi šilumos siurblius.