Šimonytė: „Lietuvos geležinkeliams“ atsisakyti vežti baltarusiškas trąšas būtų paprasčiausias sprendimas

„Lietuvos geležinkeliai“ yra nors ir valstybės valdoma, bet komercinė įmonė. Ir „Lietuvos geležinkelių“ pasirinkimo klausimas yra, su kokiais partneriais turėti reikalų, o su kokiais neturėti reikalų. Jeigu gauni užsakymą vežti trąšas, tegul ten pačios trąšos nesankcionuotos, bet jos vežamos iš ten, kur yra trąšų gamybos įmonė, kuri yra sankcionuota, kaip šiuo atveju buvo su „Grodno Azotu“... Taip, ten yra popieriukas kažkokioje Baltarusijos institucijoje nupieštas, kad neva šias trąšas pagamino kažkokia UAB „Trys paršiukai“, bet yra labai gerų klausimų, art taip išvis gali būti. Tai atsisakyti vežti tokį krovinį yra paprasčiausias sprendimas, mano nuomone“, – ketvirtadienį teigė I. Šimonytė.

Politikė aiškina, kad sankcijų paletė Europos Sąjungoje yra gana komplikuota, bet yra paprastų būdų, kaip institucijoms sumažinti krūvį, kuomet bandoma įvairiais būdais įvežti baltarusiškas trąšas.

„Belkalij“ atžvilgiu yra sankcionuotas ir produktas, ir įmonė, ir savininkai, „Grodno Azoto“ įmonė ir savininkai, bet ne produktas, yra bandymų kilmę klastoti, mes esame geografiškai tokioje vietoje, per ką bandomą į ES patekti, tai natūralu, kad turime to krūvio labai daug. Bet man atrodo yra ir tokių gana paprastų sprendimų, kurie tą krūvį institucijoms gali sumažinti, nes uždarbis čia yra tikrai labai mažas ir jo vaikytis nemanau, kad verta“, – sakė Vyriausybės vadovė.

Ji pažymėjo ir tai, kad pavieniai komerciniai sandoriai, ypatingai su prekėmis, kuriuos yra pilkoje zonoje, kelia reputacinę riziką valstybės valdomai įmonei „Lietuvos geležinkeliams“.

„Yra tam tikrų įsipareigojimų, kuriuos turime vykdyti, pvz. kaip Kaliningrado keleivių tranzitas, nes tai yra europinis įsipareigojimas, procedūra, mes jį vykdome ir vykdysime. Bet tokie pavieniai komerciniai sandoriai, ypatingai su prekėmis, kurios yra pilkoje zonoje, kur galbūt pačios jos nesankcionuotos, bet viskas kas aplinkui jas yra sankcionuota, jos kelia riziką. Visų pirma reputacinę riziką valstybės valdomai įmonei“, – tvirtino konservatorė.

„Man atrodo, valstybės valdoma įmonė visada turi įsivertinti vienoje pusėje savo reputacinę riziką, kuri yra turtas, kitoje pusėje tuos nebaisiai didelius pinigus, kuriuos iš to galima uždirbti“, – pridūrė ji.

Galiausiai I. Šimonytė pažymėjo, kad LTG situacija yra dramatiškai pasikeitusi ir didžiulis srautas paslaugų, kuriuos keliavo į Rytus, yra nukirstos, tad dabar įmonės tik laukia iššūkis perorientuoti savo veiklas į Vakarų rinkas.

„Ankstesniais laikotarpiais „Lietuvos geležinkeliai“ perveždavo maždaug milijardą, tai dabar turime labai didelį triukšmą, ir geras tas triukšmas, rodantis, kad sistema veikia ir, kad net patys užkardome tokius dalykus. Ir žurnalistai dirba savo darbą, visa tai labai gerai, bet mes iš tiesų didžiulį srautą tų paslaugų, kurios keliavo anksčiau į Rytus, esame nukirtę ir dabar „Lietuvos geležinkelių“ tiesiog laukia didelis iššūkis persiorientuoti savo veiklas taip, kaip kiti verslai jau seniai persiorientavo į Vakarų rinkas“, – aiškino premjerė.