„Sodra“: vidutinis atlyginimas per metus augo 12 proc.

Situacija pasikeitė: praturtėję lietuviai pinigų daugiau išsiunčia į užsienį, nei gauna iš giminaičių emigracijoje

(2)

Sustiprėjus Lietuvos ekonomikai, pasikeitė ir santykis tarp siunčiamų ir gaunamų tarptautinių piniginių perlaidų – mūsų valstybė tapo daugiau tokias perlaidas siunčiančia, o ne gaunančia šalimi.

 

Lietuvos pašto duomenimis, praėjusiais metais daugiausia perlaidų mūsų šalyje buvo gauta iš Airijos, Vokietijos, JAV, Jungtinės Karalystės.

Tuo tarpu dažniausiai iš Lietuvos piniginės perlaidos pasiekė gavėjus Ukrainoje, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Sakartvele.

„Lietuvos viduje atliekamų piniginių perlaidų vertė metų metus yra daugiau mažiau stabili ir svyruoja ties 30 mln. eurų riba. Maksimali siunčiamos vietinės pinigų perlaidos suma siekia 5 tūkst. eurų“, – Alfa.lt sakė AB Lietuvos paštas komunikacijos projektų vadovas Lukas Zadarackas.

Pasak jo, piniginės perlaidos vis dar yra patraukli paslauga gyventojams, neturintiems banko sąskaitų, o taip pat susidūrusiems su problemomis užsienyje, pavyzdžiui, pametusiems turimą banko kortelę.

Praturtėjo ir gali remti

„INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė mano, kad išsiunčiamų ir gaunamų tarptautinių perlaidų santykį galėjo pakeisti karo Ukrainoje aplinka.

Ekonomistė teigė, kad pirma ją aplankanti mintis, išgirdus tokį pokytį, ta, kad labai daug tiek Lietuvos šeimų, tiek įmonių remia Ukrainos gyventojus.

Į Ukrainą iš Lietuvos siunčiamos piniginės perlaidos, Lietuvos pašto duomenimis, yra vienos dažniausių.

Ar gali būti, kad ir emigrantai į Lietuvą siunčia mažiau pinigų, nes mūsų finansinė padėtis tokia, kad parama jiems nebėra gyvybiškai svarbi?

I. Genytės-Pikčienės nuomone, finansinės paramos poreikis visiškai nėra pradingęs. „Dažniausiai, kai emigruoja darbingo amžiaus gyventojai, jie Lietuvoje turi pensinio amžiaus tėvus ir juos remia“, – Alfa.lt sakė ji.

Kita vertus, ekonomistė pripažino, kad, nepaisant infliacijos šoko, pašonėje vykstančio karo ir netipinių išbandymų, situacija per pastaruosius kelerius metus Lietuvoje taisėsi, o gyventojų pajamos augo.

„Lietuva buvo viena geriausiai pandemiją atlaikiusių šalių Europoje. Per tą laikotarpį pajamos didėjo dėl įvairių paramos priemonių, valdžios sektoriaus pagalbos instrumentų, augo įvairios socialinės išmokos. Vėliau fiskalinės paramos priemonės per energetikos krizę, matyt, padėjo atlaikyti infliacijos šoką 2022 m. ir bendrai pagerinti padėtį“, – sakė ekonomistė.

Kartu I. Genytė-Pikčienė pripažino, kad infliacijos paūmėjimas paveikė gyventojų perkamąją galią, bet tai „buvo laikinas ne ekonominės prigimties šokas“, kuris jau išsikvėpė ir nuo šių metų gyventojų perkamoji galia esą turėtų atsigauti.

„Grįžus į žemo lygio infliaciją atlyginimų augimas išliks spartus, ypač žemiausias pajamas gaunantiems gyventojams. Nuo šių metų dešimtadaliu kilstelėta minimali mėnesinė alga, neapmokestinamasis pajamų dydis padidintas 20 proc. Tai visai solidus pagerėjimas“, – vertino I. Genytė-Pikčienė.

Kelių lygių Lietuva

Vakaruose atliekami įvairūs tyrimai Lietuvą ir kitas Baltijos valstybes priskiria prie „aukštų pajamų“ šalių, kai Rusija, Baltarusija ir kitos posovietinės šalys vertinamos kaip žemesnio išsivystymo lygio.

Ar toks vertinimas pagrįstas? Ekonomistė nesiryžtų Lietuvos priskirti kuriai nors kategorijai, nes esą pati Lietuva pagal pajamų ir kitokius rodiklius yra labai netolygi.

„Lietuvoje labai ryški regioninė atskirtis. Tarkime, Vilnius jau galėtų būti priskiriamas prie išsivysčiusių valstybių lygio. Bet likusi Lietuva dar, matyt, sunkiai, nes išties yra daug skirtingais greičiais judančių regionų, jų galimybės daug kuklesnės“, – pabrėžė I. Genytė-Pikčienė.

Ekonomistė atkreipė dėmesį, kad net Lietuvos administracinis suskirstymas pakeistas dėl to, kad Vilniaus regiono išsivystymas yra daug aukštesnis negu likusios Lietuvos. „Būtent dėl to mes vis dar gauname ES reikšmingesnę struktūrinę paramą“, – teigė ji.

Daugelio vilniečių pajamos, pasak ekonomistės, jau yra tokios, kad jiems lieka pinigų remti mažiau pasiturinčius ir karo sunkumus patiriančius Ukrainos gyventojus.

„2022-aisiais ir 2023-iaisiais Lietuva paramos mastu Ukrainai išsiskyrė iš kitų valstybių. Viena vertus, tai rodo, kad atjaučiame ir suprantame Ukrainą. Kita vertus, jau esame pajėgūs surinkti solidžias paramos sumas“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.

Išduoda ir priima grynaisiais

Siųsti vietines ir tarptautines pinigų perlaidas Lietuvos pašte galima tik grynaisiais pinigais.

Išimtis taikoma išperkamojo mokesčio perlaidoms (tai mokestis, kuris sumokamas už gautą išpirktinę pašto siuntą), už kurias atsiskaityti galima ir banko kortelėmis.

Gauti pinigų perlaidą Lietuvoje galima keliais būdais: iki pareikalavimo, kai pinigai išmokami gavėjui pašto skyriuje grynaisiais pinigais, arba perlaidą pristatant į namus siuntėjo nurodytu adresu. Ir šiuo atveju perlaida išmokama gavėjui grynaisiais pinigais.

Pristatymo metu neradus gavėjo jo gaunamųjų laiškų dėžutėje turėtų būti paliekamas pranešimas, kad gavėjas pinigų perlaidą galėtų atsiimti pašte.

Lietuvos pašto klientai, nenorintys nešiotis didelių grynųjų sumų ar dėl kitų priežasčių vengiantys operacijų grynaisiais, turėtų pateikti rašytinį prašymą ir paprašyti gautus pinigus pervesti į sąskaitą banke.

„Western Union“ pinigų perlaida atliekama iki pareikalavimo arba į gavėjo sąskaitą.

„Western Union“ pinigų perlaidos paslauga skirta lėšoms pervesti ir gauti iš užsienio šalių arba į jas, o vietinės pinigų perlaidos vykdomos tik Lietuvos viduje.

Visoms piniginėms perlaidoms yra taikomi Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos bei tarptautinių sankcijų įgyvendinimo reikalavimai, tad pervedant dideles grynųjų pinigų sumas reikėtų būti pasirengus jas pagrįsti.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder