PPPC ataskaitos duomenimis, 2025 m. trečiąjį ketvirtį fiksuotas fišingo atakų mažėjimas – nustatyti 1 049 sukčiavimo atvejai, tai yra net 63 proc. mažiau nei ankstesnį ketvirtį, kai šis skaičius siekė 2 811.
PPPC vertinimu, tokį kritimą lėmė ne tik laikinai sumažėjęs pačių nusikaltėlių aktyvumas, bet ir efektyvios finansų įstaigų bei telekomunikacijų sektoriaus pastangos blokuoti apgaulingus pranešimus. Vien per šį lapkričio mėnesį „Telia“ blokavo daugiau nei 1500 SMS su užkrėstomis nuorodomis. Nepaisant to, sukčiavimo kampanijos veikia bangomis.
Brangiausi 2 eurai jūsų gyvenime
„Tai tik tyla prieš audrą ir įprastai gruodžio mėnesį fišingo atakos SMS žinutėse suaktyvėja. Įsivaizduokite situaciją: žmogus vienu metu laukia penkių skirtingų siuntų. Jis gauna SMS žinutę su tekstu: „Jūsų siunta sulaikyta dėl netikslaus adreso. Prašome atnaujinti duomenis.“
Dėl šventinio streso ir nerimo dažnam racionalus mąstymas šiek tiek atbunka. Dažniau suveikia baimė, kad dovana nepasieks artimųjų laiku, ir žmonės spaudžia nuorodą, nebetikrina detalių“, – aiškina D. Povilaitis.
PPPC statistika atskleidžia, kad nors sukčiavimo atvejų skaičius mažėja, finansinis tokių incidentų poveikis išlieka reikšmingas. Fiksuoti 1 049 sukčiavimo atvejai lėmė 1,6 mln. eurų bendrą nuostolį. Tai rodo, kad sėkmingos atakos kaina yra gana aukšta – vidutinė vieno incidento metu prarandama suma siekia 1,5 tūkst. eurų.
Dažniausiai sukčiai prašo sumokėti simbolinę sumą – pavyzdžiui, 1,49 Eur už adreso patikslinimą ar muitą. Tai psichologinis triukas: pamatęs mažą sumą, žmogus praranda budrumą, nes galvoja, kad blogiausiu atveju praras porą eurų. Tačiau D. Povilaitis perspėja, kad nusikaltėliams nereikia jūsų dviejų eurų. Pagrindinis jų tikslas – gauti jūsų mokėjimo kortelės duomenis, kurie atveria kelią prie visų sąskaitoje esančių pinigų.
D. Povilaitis atskleidžia ir dar vieną klastingą detalę, kurią daugelis praleidžia pro akis. Sukčių tikslas dažnai būna ne vieną kartą nuskaityti pinigus, o gauti ilgalaikę prieigą prie jūsų kortelės. Suvedus duomenis netikroje svetainėje, jūs galite gauti banko patvirtinimo kodą (pvz., „Smart-ID“), kurį suvedę patvirtinate ne mokėjimą, o leidimą sukčiams pridėti jūsų kortelę prie jų telefono „Apple Pay“ ar „Google Pay“ piniginės.
Kurjeriai negąsdina: paprasti būdai apsisaugoti
„Mano patarimas labai paprastas – gavę SMS žinutę, nuorodų tiesiog nespauskite. Jei rašo, kad kažkas nutiko siuntai, geriau patys nueikite į kurjerio svetainę ir ten viską patikrinkite.
Naudokite tik oficialias programėles ar el. parduotuvių paskyras. Ir svarbiausia – neskubėkite. Jei žinutėje jus skubina, gąsdina, kad siunta tuoj bus grąžinta ar tai „paskutinė proga“, žinokite – tai beveik visada yra apgavystė“, – sako D. Povilaitis.
Kibernetinio saugumo ekspertas taip pat ragina nepasikliauti atsitiktiniais pranešimais telefone, o siuntų statusą sekti tik per oficialias programėles arba tiesiogiai el. parduotuvių paskyrose.
„Tikros tarnybos klientų negąsdina. Jei žinutė kuria įtampą ir liepia kažką daryti staigiai – tai spąstai. Tokiais atvejais geriausia tiesiog sustoti, nekreipti dėmesio į nuorodas ir ramiai patikrinti informaciją ten, kur pirkote prekę“, – apibendrina D. Povilaitis.
Ekspertas atkreipia dėmesį, kad laikai, kai sukčių žinutės buvo pilnos gramatinių klaidų ar rašomos keistais šriftais, jau praeityje. Dabar nusikaltėliai naudoja vizualiai identiškas populiarių kurjerių tarnybų (LP Express, Omniva, DPD, Venipak ir kt.) svetainių kopijas.
Kadangi plika akimi atskirti profesionaliai sukurtas klastotes tampa vis sunkiau, D. Povilaitis siūlo pasikliauti ne tik savo nuojauta, bet ir technologiniais saugumo sprendimais. Pavyzdžiui, tokie įrankiai kaip „Telia Safe“ veikia lyg nematoma apsauga. Naršant internete programėlė automatiškai įvertina lankomas svetaines.
Jei sistema aptinka, kad puslapis nesaugus ir kėsinasi į jūsų kortelės duomenis, ji iškart parodys įspėjimą ar pažymės svetainę raudona spalva, taip laiku sustabdydama jus nuo lemtingo žingsnio.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą