Saulės baterijos

Smulkusis gamintojas elektros pasigamina tiek, kiek reikia, tačiau yra verčiamas pirkti iš valstybės

(6)

Įteisinta tvarka teikia ekonominę naudą ne smulkiesiems žaliosios energijos gamintojams ir vartotojams, o valstybės kapitalo „Ignitis grupės“ įmonėms.

Saulės elektrinę pasistatęs verslininkas skaičiuoja, kad pasigamintos elektros energijos užtektų dviem nuosaviems objektams, tačiau turi dalį elektros atiduoti vienai valstybės įmonei, o „trūkstamą“ elektrą pirkti iš kitos.

„Esu pasimovęs ant valstybės melo remti žaliąją energetiką“, – prisipažįsta gaminantis vartotojas.

Kauno rajono verslininkas (redakcijai vardas ir pavardė žinomi) skaičiuoja, kad vien iš jam priklausančios saulės elektrinės dvi valstybės įmonės kitąmet uždirbs ne mažiau kaip 300 eurų.

Kokį pelną iš nieko nedarymo šios bendrovės susižeria visos Lietuvos mastu, gaminantis vartotojas skaičiuoti nedrįsta.

„Padaryta taip, kad žmogui būtų nepatogu, o patogu ir ekonomiškai naudinga valstybės įmonėms, kurios už dyką gauna elektrą“, – mano jis.

Ir gamina, ir vartoja

Verslininkas per kelerius metus pasistatė dvi – 16 kilovatų (kW) ir 12 kW – galios saulės elektrines ant jam priklausančio sandėlio Kauno rajone stogo.

„Buvo nutarimas, kad jeigu 39 proc. galios dovanoji valstybei, ESO neima pinigų už skirstymą.

Tokiu atveju atsiranda šansas, kad elektra gamintojui ir vartotojui nekainuotų“, – valdžios pasiūlymą, paskatinusį susidomėti saulės energetika, prisiminė gamintojas.

Šiuo metu jam priklauso 26,95 kW bendros galios saulės jėgainė. „Elektrinė pastatyta ant man priklausančio sandėlio stogo. Elektros tas sandėlis nevartoja.

Elektrinės gaminamą elektrą naudoju savo gyvenamajam namui ir sodybai. Gyvenamasis namas nuo elektrinės nutolęs 4 km, sodyba – 200 km“, – pasakojo vyras.

Atstumas nuo energiją gaminančios saulės elektrinės šiuo atveju neturi reikšmės, nes elektra tiekiama į bendrą tinklą.

„Sistema veikia taip, kad elektrinės gaminama elektra automatiškai tiekiama į tinklą. Abiejuose objektuose įtaisyti automatiniai skaitikliai, tad rodmenų deklaruoti savininkui nereikia.

Tačiau, elektrinei pradėjus generuoti elektrą, man reikėjo prisijungti prie ESO savitarnos ir paskirstyti elektrinės galią savo objektams“, – Alfa.lt pasakojo gamintojas.

Jis stebisi, kad yra reikalaujama iš anksto paskirstyti ne elektros energijos suvartojimą, o elektrinės galią, ir tai padaryti iš anksto.

Einamąjį mėnesį ar pasibaigus kažkuriam laikotarpiui keisti nieko negalima.

„Tarkime, pusės galios skirti gyvenamajam namui ir pusės – sodybai aš negaliu. Kadangi gyvenamajam namui iš anksto suteikta 8 kW, o sodybai – 21 kW galia.

Nepaisant to, kad mano gyvenamasis namas suvartoja daug kilovatvalandžių, aš negaliu jai skirti daugiau kaip 8 kW galios“, – stebėjosi gaminantis vartotojas.

Kad yra įteisinta tokia, jo nuomone, absurdiška tvarka, vyras teigia sužinojęs pernai rugsėjo mėnesį, kai pasistatė saulės jėgainę.

Jos pirmą mėnesį pagaminta elektra esą nuėjo šuniui ant uodegos. Mat niekas gamintojui nepaaiškino, kad galią reikia pasiskirstyti iš naujo.

Vėliau elektrinės savininkas suskaičiavo, kad per metus elektrinė pagamina daugiau elektros energijos, negu suvartoja sodyba, ir mažiau negu gyvenamasis namas.

„Suprasčiau, jeigu kiltų problemų dėl elektros energijos ar galingumo apkrovų, bet čia svarbūs tik skaičiukai, rodantys, kad gyvenamajame name turiu elektros „trūkumą“, o sodyboje – „perteklių“, – pasakojo jis.

Užtektų savo, bet turi pirkti

Viena gaminančiam vartotojui priklausanti saulės elektrinė pastatyta 2020 m. rugsėjį, kita – 2021 m. rugpjūtį. Jų bendrai gaminamos elektros energijos visiškai pakaktų aprūpinti elektra abu objektus – ir sodybą, ir gyvenamąjį namą.

Tačiau dėl biurokratinės tvarkos gyvenamojo namo sunaudojamą elektrą savininkui teks pirkti iš elektros tiekėjo „Ignitis“ – valstybės kapitalo „Ignitis grupės“ įmonės.

„Sodyboje aš turiu „sukaupęs“ 3500 kWh nesunaudotos elektros energijos ir aš norėjau 1000 kWh „persikelti“ į gyvenamąjį namą, bet to man padaryti neleidžia, – stebėjosi jis. – Nors ESO tą mano nepanaudotą elektrą „saugo“, realiai yra saugomi skaičiukai, nes elektra sunaudojama tuo pačiu metu, kai atiduodama į tinklą.“

Vyras įtaria, kad tokia vartotojams nepalanki sistema sukurta tam, kad tiek „Elektros skirstymo operatorius“ (ESO), tiek „Ignitis“ tuo ekonomiškai suinteresuotos. Abi šias įmones valdo valstybės kapitalo bendrovė „Ignitis grupė“.

Gaminantis vartotojas paprašė įmonės „Ignitis“, kad perkeltų dalį kWh iš vieno objekto kitam, ir gavo atsakymą, kad to padaryti negalima.

Iš „Ignitis“ atėjo tokio turinio atsakymas: „Laba diena, (...) apgailestauju, bet, deja, nėra galimybės perkelti Jūsų sukauptos elektros energijos kiekio kitam Jūsų objektui.

Jūs šiuo atveju turėtumėte kreiptis į Elektros skirstymo operatorių (ESO) dėl galios išdalijimo ir tokiu atveju abu

Jums priklausantys objektai taps gaminančiais vartotojais.

Taip pat informuoju, kad įsigaliojus 2020-04-28 atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimui, kiekvienais metais pasibaigus gaminančių vartotojų elektros energijos kaupimo laikotarpiui, t. y. iki balandžio 1 d., pagamintas ir sukauptas, bet neišnaudotas elektros energijos kiekis į kitą kaupimo laikotarpį neperkeliamas, bet jis yra kompensuojamas (...).

Tikiuosi, kad ši informacija Jums bus naudinga.“

Gamintojas stebisi, kodėl jam neleidžiama perkelti vieno objekto nesuvartotos elektros į kitą. Jis įtaria, kad tai paprasčiausiai valstybės įmonių ekonominis interesas.

„Kadangi už perviršį (mano pagamintą, bet nesuvartotą) elektros energiją ESO man kompensuos 3 ct/kWh, o trūkstamą elektros energiją iš „Ignitis“ aš pirksiu už 18 ct/kWh kainą. Susidaro 15 ct/kWh skirtumas“, – skaičiuoja žaliosios energijos gamintojas.

Vyras teigia, kad preliminariai numatoma jo netektis kitų metų balandžio mėn. bus apie 300 eurų.

„Jie tikisi, kad žmonės dėl tokių ar panašių sumų nesikreips į teismus, ir tuo valstybės įmonės naudojasi.

Todėl spauda yra beveik vienintelis būdas tą klausimą iškelti viešai ir sulaukti atsakymų“, – vilties sulaukti teisingumo nepraranda elektros gamintojas.

„Likutį“ pasiima valstybė

Gaminantis vartotojas paaiškino, kad kompensacija už pagamintą, bet nesunaudotą elektros energiją tokiems kaip jis skiriama automatiškai.

Balandžio mėnesį „užsidaro“ energetikos finansiniai metai ir ESO visą elektros perteklių, jeigu gamintojas nepaprašo kompensacijos, tiesiog pasiima į tinklą.

„Aš to pertekliaus negaliu nei padovanoti, nei skirti kitam mano objektui, šiuo atveju – gyvenamajam namui“, – teigė jis.

Nuosavos saulės elektrinės gaminamos elektros pakaktų abiem gamintojo objektams, tačiau sodybai realiai yra per daug, o gyvenamajam namui trūksta, bet energijos tarp šių objektų perskirstyti „popieriuje“ galimybės nėra.

„Trūkstamą“ elektrą vartotojas verčiamas pirkti iš įmonės „Ignitis“, nors pats jos pasigamina pakankamai ir elektros dar galbūt liktų padovanoti valstybei. Tokia tvarka gamintojui atrodo absurdiška.

Jis nesupranta ir reikalavimo iš anksto savo abiem objektams paskirstyti elektrinės galias.

„Supraskite, kad jeigu vieną mėnesį lis lietus, saulės jėgainė pagamins mažiau elektros energijos, tas paskirstymas bus niekinis. Tada pagaminta bus nedaug ir vienam objektui bus kitoks trūkumas ar perteklius.

Tokia loterija, kurią, atrodytų, logiškai būtų išspręsti perkeliant realiai suvartojamos elektros energijos tarp objektų skaičius. Įsivaizdavau, kad 1000 kWh iš vieno objekto į kitą perkelti nesudėtinga, parašiau prašymą ir pasirodė, kad tai neįmanoma.

Atsakė, kad to padaryti negaliu“, – stebėjosi gaminantis vartotojas.

Ideali tvarka, jo nuomone, galėtų būti paprastesnė. „Kadangi elektrinė gamina kilovatvalandes, logiška būtų kaupti kilovatvalandes ir skirstyti kilovatvalandes. Aš žinau, kiek kilovatvalandžių vidutiniškai per mėnesį suvartoja mano sodyba, kiek – gyvenamasis namas.

Tai aš, tarkime, skiriu gyvenamajam namui vieną vidurkį, sodybai – kitą. Jeigu kuriame nors objekte neišnaudoju, galėčiau einamąjį mėnesį persikelti.

Dabar to nėra“, – dėstė verslininkas.

„Padaryta taip, kad žmogui būtų nepatogu, o patogu ir ekonomiškai naudinga valstybės įmonei, kuri už dyką gauna elektrą. Tai turbūt yra jų ekonominė nauda, kad jie sau legaliu būdu nusavina elektros energiją“, – įtaria jis.

„Aš dabar būsiu priverstas įmonei „Ignitis“ mokėti 18 ct/kWh, o jie balandžio mėn. nupirks po 3 ct/kWh. Tai čia labai akivaizdi jų ekonominė nauda.

Turbūt turėsiu iš įmonės „Ignitis“ nupirkti apie 2000 kWh, o kompensaciją gausiu už 2500 kWh“, – skaičiuoja gaminantis vartotojas.

„Ignitis“ jis yra pasirinkęs kaip tiekėją, o ESO teikia elektros skirstymo paslaugą.

Nusivylė žaliąja politika

Saulės elektrinę verslininkas statė savo lėšomis, nes dėl biurokratinių trikdžių jam nepavyko gauti valstybės paramos.

„Esu pasimovęs ant valstybės melo remti žaliąją energetiką“, – prisipažino verslininkas.

Jis pasakojo, kad sumanęs pasistatyti saulės elektrinę su ES subsidija gavo iš Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) „špygą“.

„Perskaičiau, kad valstybė skiria paramą saulės elektrinėms įrengti. Bet kai kreipiausi, pasirodo, svarbiausias dalykas, yra tas, ant kurios paskirties objekto namo stovi elektrinė.

Kadangi mano atveju elektrinės stovi ant sandėlio stogo, paramos negavau.

Jeigu stovėtų ant gyvenamojo namo, galbūt būčiau gavęs. Bet įtariu, kad ir tuo atveju rastų priežastį paramos neskirti“, – nusivylęs kalbėjo gamintojas.

Jis prisipažįsta susitaikęs su tokiu valstybės požiūriu į paramą vartotojams ir ėmėsi saulės elektrinę statyti pats.

„Įvertinau, kad elektra brangs, pasistačiau savo sąskaita ir priskyriau savo du objektus kaip vartotojus.

Lietuvoje viskas daroma, kad žmogui būtų kuo sunkiau ir kad valstybinės kontoros turėtų galimybę kuo daugiau iš žmogaus išpešti pinigų. Taigi, elektrinė yra, ji gamina kilovatvalandes.

O kadangi mano atveju elektrinės pagaminta elektra atiduodama į elektros tinklą, o kilovatvalandžių tarp dviejų objektų paskirstyti negaliu, tai dar kartą gavau riebią špygą“, – teigė jis.

„Ignitis“ nusiplovė, ESO pateisina

„Ignitis“ atstovai situaciją komentuoti atsisakė. „Į šiuos klausimus geriausiai galėtų atsakyti ir pakomentuoti bendrovės ESO atstovai“, – Alfa.lt teigė „Ignitis“ ryšių su visuomene projektų vadovas Lukas Zadarackas.

ESO Ryšių su visuomene projektų vadovas Paulius Kalmantas paaiškino, kad elektrinės dalies (t. y. įdiegtos galios) priskyrimas atskiram gaminančio vartotojo objektui apibrėžtas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme (201 straipsnis 5 punktas).

„Išankstinis galios priskyrimo principas pasirinktas, nes tiekėjai vykdo prekybą elektros biržoje iš anksto, todėl turi planuoti kiekvienos valandos vartojimą, gamybą ir trūkstamą kiekį.

Už trūkstamo kiekio (poreikio) neatitikimą / disbalansą tiekėjai turi papildomai susimokėti“, – Alfa.lt teigė P. Kalmantas.

Pasak ESO atstovo, klientai, pamatę, kad priskirta galia neatitinka jų vartojimo situacijos, turi teisę kas mėnesį keisti dalijamos galios proporciją ir nuo kito mėnesio priskirti sau tinkamą dydį.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder