Stintų mažai, žuvelės brangios

„Šiemet sunkiai su stintomis. Iš pradžių šiek tiek buvo, o paskui dingo. Anksčiau tokiu laiku būdavo daug stintų, o dabar tuščia. Kai pasikeis oro sąlygos, gal dar atsiras. O dabar stintos į Lietuvą važiuoja iš Švedijos, iš Suomijos“, - sako Šventosios žvejys Antanas Valiukas.

A. Valiuko manymu, greitai Lietuvoje žuvų apskritai neliks nei ežeruose, nei upeliuose, nes juos šturmuoja kormoranai. „Jų jau pila ir Šventosios upėje. Baisus dalykas, neįsivaizduoju, ką ten galvoja tie profesoriai“, - sako jis.

Pasak Naujojo turgaus direktoriaus V. Karmanovo, didesnių stintų kilogramas turguje šiuo metu kainuoja 13,99 euro, o mažų - 11 eurų. Pernai stintų kilogramas kainavo 11-12 eurų.

„Visi žinome, kad yra stintų ar ne, priklauso nuo oro sąlygų. Jos mėgsta minusinę temperatūrą. Dabar oro sąlygos lyg ir palankios, žvejai po truputį gaudo, bet šių žuvų jau gerokai sumažėjo. Daugiau jų buvo turguje gruodį, sausį. Buvo truputį šalčio, oras buvo neblogas, be vėjo“, - pasakojo V. Karmanovas.

© KIMBA. Paspaudus šaltukui ant Kuršių marių ledo laimę bando ir žvejai mėgėjai, tačiau gausiais laimikiais niekas nesigiria. Marių gidas / „Facebook“ nuotr.

Priekrantėje

„Stintapūkis“ praėjo, stintų netrūko, šventė Palangoje praėjo, stintų netrūko, visi liko patenkinti, - juokavo Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos pirmininkas Mindaugas Rimeikis. - Prieš Palangos stintų šventę į priekrantę buvo užėję stintų.

Sakoma, kad per „Stintapūkį“ žvejai mėgėjai pagavo tik kelis ešeriukus ir kilbukus, stintų nebuvo. Nežinau, ar į Kuršių marias stintos įėjo, o pas mus prie molo, kur yra 15-18 barai, žvejai po truputį gaudo, bet ne tiek, kaip ankstesniais laikais. 

Čia neseniai tinklus ištraukė, juose buvo tik strimelės. Pastaruoju metu žvejai stintų kilogramą parduoda po 10 eurų."

Paklaustas, ką sako žvejai, kodėl stintų mažai, M. Rimeikis atsakė, kad galbūt įtakos turi klimato atšilimas, nes galima sakyti, kad žiemos šiemet nebuvo, kaip ir šalčio, vanduo buvo per šiltas, todėl stintos sutriko, nebežino, kada reikia plaukti į nerštavietes. Asmeninė asociacijos pirmininko nuomonė: prisidėjo laivybos kanalo gilinimas, garsas baido žuvis.

„Manau, dėl žuvų srautų pasikeitimų valstybės užsakymu turėtų būti atliktas išsamus mokslinis tyrimas atsižvelgiant į meteorologinių sąlygų pasikeitimus, krantotvarkos niuansus“, - sako M. Rimeikis.

Kuršių mariose

„Iki tol, kol užsidėjo ledas mariose, šiek tiek buvo stintų, bet į upes jos neina. Jų yra tik pas kaimynus. O ar yra jų dabar po ledu, nematome. Šeštadienį Neringoje buvau šventėje, kur buvo bumbinama, tai pagavo tik po kelias stintas, pavyzdžiui, per vieną bumbinimą dvi stintas, apskritai gal turėjo kokius 3 kilogramus stintų. 

Vadinasi, jų nėra daug“, - „Vakarų ekspresui sakė Kuršių marių žvejys Dalius Kuzma, UAB „Uostadvaris“ ir „Storasis ungurys" vadovas.

Pasak jo, senais laikais, jeigu būdavo geras bumbinimas, tai pribumbindavo ir 100, ir 200 kg. O šiais laikais, kai stintų yra gerokai sumažėję, jeigu bumbinant pagaunama iš vienos skylės 15-20 kg, tai būna jau labai gerai.

Paklaustas, po kiek žvejai parduoda kilogramą stintų, jis atsakė, kad dabar nėra ką parduoti, o anksčiau parduodavo po 7-8 eurus.

Žuvininkystės įmonių asociacijos „Lampetra“ vadovės Sigitos Jakubauskienės teigimu, Klaipėdos universiteto mokslininkas Arvydas Švagždys atlieka mokslinį tyrimą, kodėl stintos neatplaukia iki mūsų.

Pasak S. Jakubauskienės, stintų yra daug Švedijoje, ten jas perka estai, o lietuviai - iš jų. Šiemet buvo daug atvežtinių stintų.

„Mūsų uosteliuose jau tokiu laiku stintos eidavo į Nemuno žemupį, į upes, ir mėgėjai, ir žvejai ruošdavosi jų žvejybai. Dabar mes tam net nesiruošiame, nes tikriausiai bus kaip pernai, kaip užpernai, kaip pastaruosius penkerius metus po atliktų gilinimo darbų, kurie darė didelę įtaką. 

Laukiame žinių iš mokslininkų, gal yra ir kitų priežasčių, kodėl stintų pas mus vis mažiau ir mažiau užeina“, - kalbėjo „Lampetros“ vadovė.