Stringa prašymų dėl šildymo kompensacijų nagrinėjimas: Vilnius peržiūri spalio, o Kaunas – sausio mėnesio paraiškas

„Dėl būsto šildymo kompensacijų, palyginti su praėjusiu šildymo sezonu, tikrai prašymų skaičius padidėjo dvigubai“, – pirmadienį LRT radijui teigė Kauno miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Erika Kačiulienė.

„Mes šiuo metu nagrinėjame sausio mėnesio pateiktus prašymus“, – pažymėjo ji.

Pasak Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių išmokų skyriaus vedėjos Ievos Paberžienės, šį šildymo sezoną sostinės savivaldybė gavo daugiau kaip 66 tūkst. prašymų dėl kompensacijų šildymui.

Ji tvirtina, kad didžioji kreipimųsi banga fiksuota rugsėjo ir spalio mėnesiais, o šiuo metu jau yra išnagrinėta maždaug 60 proc. užklausų.

„Mūsų situacija, deja, šildymo kompensacijoms šiam šildymo sezonui turime paraiškų virš 66 tūkst. ir iš jų išnagrinėtų apie 60 proc. (...)

Tačiau mūsų situacija kitokia – mes šiandieną dėl kompensacijų nagrinėjame tiktai spalio 17 d. prašymus. Ir ta situacija yra dėl to, kad spalis ir rugsėjis buvo tie kertiniai mėnesiai, kai savivaldybės sulaukdavo virš 800 paraiškų per vieną dieną“, – nurodė I. Paberžienė.

Anot specialisčių, tiek Kaunas, tiek Vilnius dėl itin didelio skaičiaus paraiškų keičia darbo specifiką – veiklą organizuoja savaitgaliais, dirba ir viršvalandžius.

„Galime pasigirti – pakankamai greitai reagavome į susidariusią situaciją ir spalio mėnesį pradėjome darbą organizuoti savaitgaliais, kas pagelbėjo mums išvengti tų ne laiku priimtų prašymų ir neapdorotų sprendimų“, – nurodė Kauno savivaldybės atstovė.

„Mes taip pat ne tik nuo spalio, bet visus praėjusius metus daug dirbame organizuodami darbą tiek per viršvalandžius, tiek savaitgaliais“, – antrino Vilniaus savivaldybės Socialinių išmokų skyriaus vedėja.

Visgi, I. Paberžienė atkreipė dėmesį, kad tam tikrus trukdžius savivaldybės veikloje kuria nepatogi ir stringanti elektroninė socialinės paramos šeimai informacinė sistema (SPIS).

„Kai sistema neveikia sklandžiai, darbuotojai negali sklandžiai nagrinėti prašymų. Dėl to šiandieną tai taip pat yra atsilikimo priežastis“, – nurodė I. Paberžienė.

E. Kačiulienės teigimu, Kauno savivaldybės darbuotojai nuolat kreipiasi į SPIS administratorius dėl programos trukdžių.

„Koks siūlymas būtų pačios sistemos, kad padaryti algoritmą tokį, kad asmuo negalėtų pateikti prašymo, jeigu jis nėra tinkamai užpildytas. Vien iš pateiktų prašymų atmetame daugiau kaip 60 proc. prašymų dėl to, kad jie nėra užpildomi teisingai.

Tai yra ir administracinė našta savivaldybei, ir gyventojas vėl turi teikti prašymą iš naujo, kas vėl skatina stoti į eilės galą“, – apgailestavo Kauno savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja.

ELTA primena, kad 2022 m. vidutiniškai per mėnesį būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas gavo apie 153,6 tūkst. asmenų, tai yra 5,5 proc. visų šalies gyventojų.

Tokius duomenis mėnesio pradžioje pateikė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

2022 m. vidutinis būsto šildymo išlaidų kompensacijos dydis vienam asmeniui per mėnesį būstą šildant centralizuotai buvo apie 41,83 euro (2021 m. – 24,46 euro), palyginti su 2021 m. padidėjo 1,7 karto, o būstą šildant kitomis energijos ir kuro rūšimis – 152,09 euro (2021 m. – 48,66 euro), palyginti su 2021 m. padidėjo 3,1 karto.

Daugiausia kompensacijų gavėjų pernai buvo Visagino savivaldybėje – vidutiniškai per mėnesį 18 proc. visų savivaldybės gyventojų (apie 3,5 tūkst. asmenų).

Taip pat Biržų r. – 12,6 proc. (apie 2,9 tūkst. gyventojų), Akmenės r. – 12,5 proc. (apie 2,4 tūkst. gyventojų), Druskininkų – 11,9 proc. (apie 2,4 tūkst. gyventojų), Ukmergės r. – 11,6 proc. (apie 3,9 tūkst. gyventojų).