Tadas Gudaitis: tikėtina, kad po pakeitimų turėsime mažiau žmonių kaupiančių antroje pakopoje

Iš vienos pusės, pasak jo, Vyriausybė sako, kad pensijų kaupimo sistema veikia gerai, bet tuo pačiu SADM siūlymai rodo, jog yra skausmingų problemų kurias reikia spręsti.

„Aš sakyčiau, kad iš esmės siūlymą galima vertinti dvejopai. Iš vienos pusės, šita Vyriausybė pasako, kad pensijų kaupimo sistema veikia gerai. Ir tą „gerai“ rodo rezultatai – kad netgi skaitant tą praėjusių metų neigiamą grąžą, Lietuvos gyventojų nauda, kaupiant antroje pensijų pakopoje siekia apie 1,4 mlrd. eurų. Tai yra tiek turtas didesnis, įskaitant jau išmokėtas išmokas, negu, kiek žmonėms buvo pervesta į jų asmenines pensijų sąskaitas“, – Eltai teigė T. Gudaitis.

„Pasakymas, kad sistemai reikia tęstinumo, yra pripažinimas, kad ji veikia sėkmingai. Iš kitos pusės, dabar ką siūlo ministerija, tai – sprendžia tas dvi tokias vietas, kurios yra pačios skausmingiausios visuomenei. Tai yra kuomet mes kalbame apie automatinį įtraukimą, kas reiškia, kad noras duoti žmonėms daugiau pasirinkimo dalyvauti sistemoje ar ne. O kitas esminis siūlymas yra susijęs su išmokų faze. Vertinti aš nenorėčiau, čia jau politiniai sprendimai“, – sakė jis.

T. Gudaičio manymu, tai, kad žmonėms duodama daugiau galimybių pasirinkti gali lemti tai, jog bus mažiau Lietuvos gyventojų kaupiančių antroje pakopoje.

„Jeigu vėl keliame sau tikslą, kokios tos pensijos mes linkime žmogui, kai jis išeis į pensiją 2050 metais ir panašiai, tai mes norime, kad jis gautų 70 proc. savo buvusio atlyginimo. Kitaip sakant, jeigu uždirbo 1 tūkst. eurų, kad gautų 700 eurų pensiją. Tai toks siūlymas tolins nuo to mūsų tikslo“, – aiškino jis.

LIPFA vadovas taip pat pakomentavo kai kurių Seimo opozicinių frakcijų narių siūlymą leisti žmonėms išsiimti pinigus iš pensijų fondų tada, kada jie nori. Jo manymu, Estijos patirtis parodė, kad tai būtų blogas sprendimas.

„Na, čia tikriausiai kažkokios populistinės opozicinės partijos tą siūlo. Ir man atrodo, kad estų patirtis jau pakankamai gerai parodo, kad jie gailisi to sprendimo. Vėlgi, kas atsitiko Estijoje, žmonės pasiėmė pinigus, juos išleido. Tai jeigu grįžtame prie tikslo, kad žmonės ateityje gautų didesnę pensiją, jie nuo to tikslo nutolo“, – teigė T. Gudaitis.

ELTA primena, kad pirmadienį Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pristatė planuojamus pakeitimus antroje pensijų pakopoje. Siūloma, kad atsisakęs dalyvauti antrosios pakopos pensijų kaupime asmuo pakartotinai į sistemą automatiškai būtų įtraukiamas tik vieną kartą, susistabdžiusiems dalyvavimą, automatinis įtraukimas nebebūtų kartojamas, naujai įtraukti asmenys per tris mėnesius galėtų apsispręsti, ar dalyvaus pensijų kaupime, o sukaupusieji iki 10807 eurų galėtų patys pasirinkti pageidaujamą išmokos rūšį. Dėl šių ir kitų antrosios pakopos pensijų sistemos pakeitimų sutarta su suinteresuotomis institucijomis. Siūlymai bus teikiami Vyriausybei.

SADM palaiko ir opozicijos iniciatyvą dėl esamos antrosios pakopos pensijų kaupimo tvarkos Seimo opozicija kreiptis į Konstitucinį Teismą. Ministerija pažymi, kad palaiko šią opozicijos inciatyvą dėl antrosios pensijų pakopos sprendimų, kurie buvo priimti ankstesniais metais.

Pensijų kaupimo įstatymu nuo 2019 m. sausio 1 d. buvo pakeistas II pakopos pensijų kaupimo modelis.

Visi, jaunesni nei 40 m. iki 2019 m. nedalyvavę antros pakopos kaupime, yra automatiškai įtraukiami į antros pakopos pensijų kaupimą, atsisakymo atveju automatinis įtraukimas kartojamas kas 3 metus iki 40 m. amžiaus.

Dalyvaujantys antroje pakopoje toliau kaupia savo lėšomis visa apimtimi (t. y. į dalyvio pensijų fondo sąskaitą bus pervedama 3 proc. nuo darbo užmokesčio) ir papildomai gauna valstybės skatinamąją 1,5 proc. įmoką, apskaičiuotą nuo metų šalies vidutinio darbo užmokesčio.