Apple įstrigo Kinijoje: kaip technologijų milžinė tapo priklausoma nuo Pekino malonės

Kinijos spąstai

Prieš kelerius metus „Apple“ pradėjo perkelti gamybą iš Kinijos į kitas šalis – Indiją, Vietnamą ir Meksiką. 

Tačiau, kaip rašo „Financial Times“ žurnalistas ir knygos Apple in China autorius Patrickas McGee, šis procesas iškart susidūrė su Pekino pasipriešinimu.

Kinijos valdžia uždraudė iš šalies išvežti „Apple“ gamybos įrangą, ribojo inžinierių išvykas, o tai reiškė, kad gamybos perkėlimas faktiškai sustojo. 

„Kinija nori, kad kompanijos ateitų, bet niekada – kad išeitų“, – teigia McGee.

Kaip „Apple“ pastatė Kiniją – ir atvirkščiai

Dažnai sakoma, jog „Apple“ išaugo dėl Kinijos, tačiau tiesa ir atvirkštinė – būtent ši kompanija padėjo Kinijai tapti pasauline technologijų galybe. 

Nuo 1996 m. iki 2003 m. „Apple“ po truputį perkėlė gamybą į Kiniją, rinkdamasi ne pigiausią darbo jėgą, o galimybes pasiekti neprilygstamą kokybę.

„Apple“ filosofija buvo tokia: gaminiai turi būti pagaminti preciziškai, o tam reikalinga ne tik pigi darbo jėga, bet ir milžiniška armija kruopščiai apmokytų inžinierių bei technikų. 

Bendrovė faktiškai pavertė Kiniją milžiniška profesine mokykla – nuo 2008 m. su „Apple“ vienaip ar kitaip dirbo apie 30 mln. žmonių.

Ši patirtis leido Kinijai išauginti ištisas inžinierių kartas ir sukurti gamybos pajėgumus, kokių neturėjo nei Europa, nei JAV.

„iPhone City“ mastai

Šiandien „Apple“ gamybos grandinė Kinijoje primena mini valstybę. Vien „iPhone City“ gamykloje Čendžou dirba apie 400 tūkst. žmonių – daugiau nei kai kuriuose Europos miestuose.

Tokiu mastu veikiantys fabrikai leidžia ne tik gaminti šimtus milijonų telefonų per metus, bet ir eksperimentuoti su gamybos metodais, apie kuriuos kiti gamintojai negali net svajoti. Iš čia kilo tokie lūžiai kaip pirmasis „iPod“, vėliau – „iPhone“.

Net aviakompanijos keitė maršrutus

„Apple“ priklausomybę nuo Kinijos geriausiai iliustruoja ir įspūdingi logistikos mastai. 

2014–2016 m. bendrovė siųsdavo tiek daug inžinierių į gamyklas, kad teko derėtis su „United Airlines“. JAV oro linijos pradėjo vykdyti reguliarius reisus į Čengdu ir Hangdžou – miestus, kuriuose anksčiau apskritai neskraidė.

„Apple“ nupirkdavo tiek daug vietų pirmojoje klasėje, kad skrydžiai buvo pelningi net tada, kai lėktuvai likdavo pustuščiai.

Geopolitinė dilema

Visa tai sukuria dvipusę priklausomybę. Iš vienos pusės, „Apple“ negali lengvai atsitraukti, nes Kinijoje sukoncentruoti unikaliausi gamybos pajėgumai.

Iš kitos – Kinija taip pat gauna milžinišką ekonominę naudą iš šios partnerystės.

Tačiau geopolitinė įtampa auga. 

JAV siekia apriboti Kinijos prieigą prie pažangiausių technologijų, o Pekinas vis griežčiau kontroliuoja užsienio kompanijas. 

„Apple“ čia tampa simboliniu įkaitu – bendrove, kuri savo sėkmę grindė Kinijos galimybėmis, bet dabar negali nuo jų išsivaduoti.

Kas toliau?

Analitikų teigimu, „Apple“ ir toliau diversifikuos gamybą, tačiau visiškas atsitraukimas iš Kinijos yra mažai tikėtinas. 

Per tris dešimtmečius sukurta tiek daug tarpusavio ryšių, kad jų nutraukti beveik neįmanoma.

Patrickas McGee reziumuoja: „Žmonės sako, kad Kinija pastatė Apple. Bet beveik taip pat teisinga sakyti, kad Apple pastatė Kiniją.“