Ar pavyks apgauti mirtį: mokslininkai rado būdų, kaip atkurti senstančias žmogaus smegenų ląsteles

JAV vyriausybė finansuoja „beprotišką“ senstančių smegenų ląstelių persodinimo tyrimą - jas planuojama pakeisti laboratorijoje užaugintomis ląstelėmis, rašo „Daily Mail“.

Genetikas daktaras Jeanas Hébert'as iš JAV Nacionalinio sveikatos instituto (NIH) gavo 110 mln. dolerių dotaciją chirurginei procedūrai, kuri „nugalės mirtį“, sukurti. 

Procedūra apima pažeistų ar senstančių smegenų ląstelių pakeitimą laboratorijoje užaugintų žmogaus embrionų audiniais.

Manoma, kad tokiu būdu mokslininkai galės atkurti sergantį smegenų audinį, naudodami laboratorijoje išaugintas „nervines“ kamienines ląsteles. 

Atkreipiame dėmesį, kad anksčiau šis metodas jau davė daug žadančių rezultatų atliekant tyrimą su pelėmis.

Kamieninės ląstelės - tai „tuščios, formą keičiančios“ ląstelės, kurios gali virsti bet kurios žmogaus kūno dalies ląstelėmis. Jų taip pat gausu žmogaus embrionuose, kai apvaisintas kiaušinėlis auga ir tampa sudėtingu organizmu. 

Būtent šių ląstelių panaudojimas ir yra naujojo metodo esmė.

Pasak vieno iš „Longevity Biotech Fellowship“ įkūrėjų Marko Hamalaineno (Mark Hamalainen), naujasis genetiko darbas įdomus tuo, kad mums iš esmės nereikia suprasti, kaip veikia senėjimas.

Tačiau ne visi mokslininkai entuziastingai priėmė naująjį metodą. 

Kai kurie mokslininkai mano, kad tokia procedūra yra be reikalo rimta įprastam naudojimui, o plačiosios visuomenės nariai ją pavadino „velniška“.

Paties daktaro Eberio teigimu, jo „funkcinis smegenų audinio pakeitimas“ parodė pirmuosius teigiamus rezultatus eksperimentuose su pelėmis dar praėjusiais metais. 

Būtent šio tyrimo rezultatai paskatino JAV vyriausybę leisti atlikti bandymus su primatais, kol vieną dieną bandymai bus tęsiami su žmonėmis.

Mikroskopinės imunofluorescencinės nuotraukos rodo, kad pelės sėkmingai augina naujų smegenų ląstelių sluoksnius / Nuotrauka: Bioinžinerija

Priminsime, kad laboratorinėms pelėms, kurių smegenys buvo pažeistos, buvo atlikta procedūra, kurios metu mokslininkai į senstančias smegenis suleido kamieninių ląstelių. 

Kamieninės ląstelės buvo auginamos naudojant ląstelių kultūrą, kai ląstelės išskiriamos iš embriono ir dedamos į Petri lėkštelę su maistinėmis medžiagomis, pavyzdžiui, vitaminais, aminorūgštimis, gliukoze ir druskomis.

Preliminaraus tyrimo su pelėmis rezultatai parodė, kad persodintos donoro smegenų ląstelės tapo „elektrofiziologiškai aktyvios“, suaktyvėjo ir sąveikavo su šeimininko pelės smegenimis, net reagavo į „regos dirgiklius“ „vieną mėnesį po persodinimo“. 

Paprastai tariant, jaunos ląstelės greitai subrendo ir tapo specializuotomis ląstelėmis, pasirengusiomis atlikti naują vaidmenį šeimininko smegenyse.

Pasak paties daktaro Eberio, jo projektas yra mokslininko gyvenimo tikslo, t. y. nemirtingumo, dalis. 

Mokslininkas pažymi, kad nemirtingumo idėja jį domino nuo vaikystės, todėl suaugęs ir savo mokslinėje karjeroje daugiausia dėmesio skyrė tam, kad rastų būdą, kaip žmogaus smegenis paversti nemirtingomis.

Šaltinis: focus.ua