Dirbtinio intelekto kaina: iki 2030 m. susidarys milijonai tonų elektroninių atliekų

Prognozuojama, kad naujasis atliekų kiekis bus 1 000 kartų didesnis nei 2023 m., kai e. atliekų kiekis siekė tik 2 600 tonų. Mokslininkai įspėja, kad nepakankamos priemonės, skirtos pašalinti ir perdirbti dirbtinio intelekto įrangos atliekas, gali turėti neigiamą poveikį žmonių sveikatai.

E. atliekų kiekio didėjimas susijęs su serverių, procesorių ir kitos įrangos, reikalingos generatyviniam dirbtiniam intelektui veikti, modernizavimu ir keitimu.

„Mūsų duomenys rodo, kad iki 2030 m. dirbtinio intelekto įrangos e. atliekų srautas gali pasiekti 5 mln. tonų“, – teigia tyrimo autoriai.

Norėdami geriau iliustruoti šį kiekį, jie nurodo, kad iki 2030 m. kiekvienas iš 8,5 mlrd. planetos gyventojų tarsi išmestų po 2 įrenginius, kurių dydis prilygsta „iPhone“ telefonui.

Bendrovės „Nvidia“ generalinis direktorius Jensenas Huangas pabrėžė, kad per pastaruosius dvejus metus bendrovės grafinių procesorių svoris padidėjo daugiau kaip 40 kartų.

Šiandien vienas GPU dirbtiniam intelektui sveria apie 1360 kilogramų ir jį sudaro 600 tūkst. dalių, o prieš dvejus metus jo svoris buvo tik 32 kilogramai.

Tyrėjai pažymi, kad būtent dėl šios dirbtinio intelekto priklausomybės nuo galingų ir sudėtingų lustų generatyvinis dirbtinis intelektas yra vienas iš daugiausiai medžiagų reikalaujančių sektorių.

Tyrėjai taip pat išanalizavo geografinį eletroninių atliekų pasiskirstymą: daugiausia jų susidarys Šiaurės Amerikoje, – apie 58% atliekų, nes JAV ir Kanadoje yra daug duomenų centrų.

Dar 25% atliekų susidarys Rytų Azijos šalyse – Kinijoje, Pietų Korėjoje ir Japonijoje, o 14% ES ir Britanijoje.

Tyrimo autorių teigimu, JAV apribojimai dėl pažangių grafikos procesorių pardavimo Kinijai gali dar labiau padidinti šią problemą, nes KLR bus priversta naudoti pasenusius serverius, o tai padidins jų fizinę apimtį ir sumažins efektyvumą.

Vienas iš dokumento autorių, Kinijos mokslų akademijos profesorius Wang Pengas, pabrėžė, kad JAV, kurios pirmauja dirbtinio intelekto kūrimo srityje, svarbu sutelkti dėmesį į atsakingos gamybos politiką, kad techninė įranga būtų tvaresnė.

Kita vertus, Kinijoje prioritetas teikiamas eksploatavimo ir šalinimo procesų kontrolei, nes dėl didelio įrangos atnaujinimo tempo kaupiasi atliekos.

Mokslininkai pasiūlė keletą sprendimų šiai problemai sušvelninti, įskaitant įrangos eksploatavimo laiko pratęsimą ir pasenusių lustų bei komponentų pakartotinį panaudojimą mažiau skaičiavimo išteklių reikalaujančiose srityse.

Jie taip pat rekomenduoja kurti veiksmingesnius algoritmus ir gerinti lustų našumą, kad būtų galima sumažinti įrangos keitimo dažnumą.

JT duomenimis, 2022 m. planetoje susidarė rekordinis 62 mln. tonų elektroninių atliekų kiekis, iš kurių tik 22,3% buvo tinkamai perdirbta.

Mokslininkai prognozuoja, kad pagal įprastinį scenarijų iki 2030 m. perdirbimo lygis sumažės iki 20%, nes e. atliekų kiekis pasaulyje augs greičiau nei pajėgumai jas perdirbti.

Ekspertai pažymi, kad besivystančiose šalyse paplitę neoficialūs perdirbimo būdai kelia ypatingą pavojų sveikatai ir aplinkai.

Naudodamos deginimo ir lydymo procesus vietos valdžios institucijos ne tik praranda vertingus išteklius, bet ir užteršia gamtą pavojingomis medžiagomis.