Drauskite „Meta“ išmaniuosius akinius kiek norite: „Amazon“ jums vis tiek parduos šnipinėjantį laikrodį

Grupė teigia, kad šie akiniai pažeidžia Vokietijos Telekomunikacijų, skaitmeninių paslaugų ir duomenų apsaugos įstatymą.

„HateAid“ atstovų teigimu, „Ray-Ban Meta AI“ akiniai yra „neatskiriami“ nuo įprastų akinių, o vien Vokietijoje akinius nešiojant 41 milijonui žmonių, tai gali sukelti „vaizdu grindžiamą skaitmeninį smurtą“ bei „užmaskuoti itin nepastebimą sekimo technologiją kaip kasdienį daiktą“.

Fragmentiškas požiūris į fotografavimą viešumoje ES

Vokietijos viešojo fotografavimo įstatymai yra griežtesni nei daugelio kitų ES šalių.

Fotografuoti ir filmuoti panoraminius vaizdus ar viešus renginius leidžiama, tačiau fotografuoti ar filmuoti pavienius žmones be išankstinio jų sutikimo – draudžiama.

Priešingai, daugelis kitų Europos šalių leidžia fotografuoti ir filmuoti praeivius viešose vietose, jei ši medžiaga nenaudojama piktavališkais, komerciniais ar savavališko teisingumo vykdymo tikslais.

Europos Sąjunga jau seniai sulaukia kritikos dėl fragmentiško duomenų apsaugos įstatymų įgyvendinimo, o fotografavimas ir filmavimas viešumoje, atrodo, taps dar vienu nesutarimų objektu.

Lydinti peticija

Grupės peticijoje pirmiausia reikalaujama visiškai uždrausti „Ray-Ban Meta AI“ akinių pardavimą Vokietijoje, kas teoretiškai galėtų sekti po teisinio jų atitikties Vokietijos įstatymams įvertinimo.

Antrasis reikalavimas skamba pakankamai pagrįstai: užtikrinti saugumą jau projektavimo etape, pasirūpinant, kad akiniai būtų „aiškiai atpažįstami“.

Grupė siūlo kameras žymėti spalvomis. Akiniuose jau yra įmontuota balta LED lemputė, kuri nuolat mirksi, kai naudotojas fotografuoja arba filmuoja.

Trečiasis reikalavimas – nepalikti nukentėjusiųjų likimo valiai – taip pat kelia mažai abejonių ir nurodo gilesnes, labiau įsišaknijusias teisėsaugos bei teisių apsaugos problemas tiek realiame gyvenime, tiek internete.

Smurtas prieš moteris

Grupė teigia, kad išmanieji akiniai turėtų būti visiškai uždrausti, atkreipdama dėmesį į augantį skaitmeninį smurtą, kuris dažnai nukreiptas prieš moteris.

Fizinio ir psichologinio smurto prieš moteris atvejų skaičius Europoje iš tiesų auga, o dirbtinis intelektas bei suklastoti vaizdo ir garso įrašai („deepfakes“) sukelia naujų grėsmių privatumui bei saugumui.

Tačiau pastarųjų metų duomenys rodo, kad teisėsaugos, teisinės bazės ir net visuomenės informuotumo apie tai, kaip ginti savo teises, vis dar nepakanka moterims apsaugoti – ši spraga atsirado gerokai prieš išmaniųjų dėvimųjų įrenginių atsiradimą.

2024 m. Vokietijoje, Prancūzijoje ir Švedijoje užfiksuotas didžiausias registruotų seksualinio smurto ir prievartavimo nusikaltimų skaičiaus augimas.

Be to, 30 proc. Vokietijos moterų teigia patyrusios psichologinį partnerio smurtą, 32 proc. praneša apie seksualinį priekabiavimą darbe, o 14 proc. – apie persekiojimą.

Nedaug moterų praneša ir apie smurtą internete arba žino savo teises.

Remiantis 2025 m. „Economist Intelligence Unit“ ataskaita, tik viena iš keturių moterų praneša apie smurtą internete, vos 14 proc. kreipiasi į teisėsaugą, o 78 proc. nežino apie galimybes kovoti su priekabiavimu internete, asmeninių duomenų nutekinimu („doxing“) ir apsimetinėjimu kitu asmeniu.

Šaltinis: Euronews