Geriausi televizoriai: 3 modeliai su nuostabiomis ateities technologijomis

1928 metų liepos 3 dieną JAV pirmą kartą pasaulyje pasirodė pardavime televizoriai, kurie tuomet kainavo pasakiškus pinigus – 75 dolerius (dabar ši suma prilygsta 1470 dolerių). Šiuolaikiniai modeliai kainuoja panašiai, tačiau pasižymi dideliais ekranais ir neužima daug vietos, nes yra plokšti. Tuo tarpu anuomet įrenginiai buvo gremėzdiški, o ekrano plotas siekė vos kuklius 12 kv. cm. Apie tai, kaip televizorių technologijos pasikeis ateityje ir į kokius modelius reikėtų atkreipti dėmesį jau šiandien, pasakoja „Focus“.

Kaip bėgant metams keitėsi televizoriai

Kaip jau minėta, šiandien ekrano plotis yra nepalyginamai didesnis – nuo 5130 kv. cm (43 colių įstrižainė) iki 19981 kv. cm (85 colių įstrižainė). Tinkamai naudojamos ir nuolat prižiūrimos šiuolaikinės televizorių panelės gali tarnauti iki 15 metų.

Jų funkcionalumas yra kur kas platesnis nei pirmtakų, kurie transliuodavo vos nuo 2 iki 4 kanalų. Prijungus televizorių prie interneto, galima žiūrėti bet kokį turinį, žaisti kompiuterinius žaidimus su konsolėmis, per „Bluetooth“ transliuoti vaizdo įrašus bei nuotraukas iš išmaniojo telefono, naudotis balso asistentais, integruoti įrenginį į išmaniųjų namų sistemą, sustabdyti tiesioginį eterį, perjungti skirtingus rodymo režimus ir t. t.

Tačiau, žinoma, didžiausias pokytis įvyko pačių ekranų gamybos technologijoje. Apie tai ir pakalbėsime toliau.

Ar „RGB Mini LED“ yra ateitis?..

Šiandien labai svarbu pasiekti kuo didesnį didžiausią ekrano ryškumą. Reikalas tas, kad ekranai turi „priešų“ – tai gausi šviesa ir atspindžiai. Norint juos įveikti, ryškumą būtina padidinti iki daugiau nei 2000 nitų. „RGB Mini LED“ technologija kaip tik ir sukurta tam, kad užtikrintų ypatingą įrenginių ryškumą, taip pat pagerintų spalvų atkūrimą, kontrastą, sodrumą ir juodos spalvos gylį.

Informacijai: nitas yra vienetas, kuriuo matuojamas bet kurio šiuolaikinio ekrano ryškumas. Jis lygus vienai kandelai viename kvadratiniame metre (1 cd/kv. m) ir rodo, kiek šviesos skleidžia ekranas. Kuo didesnis nitų rodiklis, tuo ryškesnis ir patogesnis akiai yra vaizdas, kai aplinkoje daug šviesos. Savo ruožtu kandela matuoja šviesos stiprį, skleidžiamą tam tikra kryptimi (ji prilygsta vienos vaškinės žvakės šviesos stipriui).

Gamintojai palaipsniui mažina televizorių su mėlynais šviesos diodais ir kvantiniais taškais gamybą. Pirmenybė teikiama keliems diodams, iš kurių kiekvienas atskirai atkuria raudoną, žalią ir mėlyną spalvas. Tai ir yra „RGB Mini LED“ technologijos esmė, kuri nuo 2026 metų aktyviai užkariauja rinką. Tokio tipo televizorius jau siūlo „Hisense“ ir TCL. Šie modeliai išsiskiria išties didžiule spalvų gama ir kryžminių trukdžių nebuvimu.

…o kaip dėl „SQD Mini LED“ technologijos?

Kompanija TCL pasirinko „SQD Mini LED“ technologiją kaip savo 2026 metų flagmaną. Ji naudojama „X11L“ modelyje, kuris turi daugiau nei 20000 pritemdymo zonų ir pasiekia net 10000 nitų didžiausią ryškumą. Šis modelis jau pasirodė Kinijos, Europos ir JAV rinkose.

SQD („Super Quantum Dots“) yra pagrįsta superkvantiniais taškais, o tai pagerina šviesos filtravimą spalvų lygmeniu, sumažina kryžminius trukdžius (kai spalvos netyčia susilieja viena su kita) ir išlaiko spalvų tikslumą, nepriklausomai nuo scenos sudėtingumo. Ši technologija taip pat integruoja „Deep Colour System“, kuri išplečia spalvų spektrą bei padidina kontrastą, ir veikia kartu su „Halo Control System“, minimizuojančia švytėjimo efektą aplink ryškius objektus. „SQD Mini LED“ žada suvaldyti kontrastą net ir gerai apšviestose patalpose, sukurdama dar labiau įtraukiantį žiūrėjimo įspūdį.

TCL teigia, kad visi šie sprendimai kartu užtikrins 33 procentais didesnę spalvų gamą ir 69 procentais pagerins kvantinių taškų tikslumą, lyginant su ankstesnės kartos televizoriais. Kitaip tariant, vaizdas taps dar tikroviškesnis ir stabilesnis, ypač didelio kontrasto scenose.

OLED technologija nepasiduoda

OLED panelės taip pat išlieka populiarios, nes buvo patobulintos naudojant „Micro Lens Array“ (MLA) technologiją. MLA ekrane įdiegia milijonus lęšių, kurie matomi tik pro mikroskopą, tačiau atlieka labai svarbią funkciją – nukreipia šviesą nuo šaltinio tiesiai į žiūrovą. Tai leidžia padidinti ryškumą (tą patį nitų rodiklį) ir padaryti OLED televizorius efektyviau vartojančius energiją.

Dėl šios priežasties įrenginiai su MLA demonstruoja didesnį nei 2000 nitų ryškumą (nes sureguliuota srovės įtampa), o tai padidina maksimalų ryškumą, kaip ir populiariame „LG C6“ modelyje. Svarbu tai, kad televizoriai dėl to nebrangsta, o tai džiugina potencialius pirkėjus.

Be to, kur gi šiandien be dirbtinio intelekto (DI)? Ši technologija leidžia žiūrėti turinį 8K kokybe, kadangi televizoriuose sumontuoti pažangūs procesoriai, užtikrinantys itin tikslų vaizdo raiškos padidinimą.

Informacijai: 8K yra itin aukštos raiškos rodiklis, kai transliuojamo vaizdo rezoliucija siekia 7680 x 4320 pikselių. Tai reiškia 33 milijonus taškų – 4 kartus daugiau nei 4K ir net 16 kartų daugiau nei „Full HD“.

Trys geriausi 2026 metų televizoriai

„Hisense UR9“

Pagrindinis „UR9“ išskirtinumas – „RGB Mini LED“ technologija. Skirtingai nuo įprastų „Mini LED“ televizorių, kuriuose naudojamas baltas foninis apšvietimas, einantis per spalvų filtro sluoksnį, „UR9“ turi atskirus raudonus, žalius ir mėlynus „Mini LED“ diodus, skirtus tiesioginiam spalvos generavimui.

„Hisense“ deklaruoja iki 3500 nitų didžiausią ryškumą (whathifi.com apžvalgininkų testuotam 65 colių modeliui), taip pat 980 vietinio pritemdymo zonų bei 170 Hz vidinį atnaujinimo dažnį. Visa tai veikia firminio procesoriaus „Hi-View AI Engine RGB“ dėka.

Skirtingai nuo daugumos aukščiausios klasės televizorių, turinčių keturias HDMI jungtis, „UR9“ turi tik tris. Prie jų pridedama patogi kompiuteriniams žaidimams skirta „DisplayPort“ jungtis. Visos HDMI jungtys atitinka 2.1 standartą, palaiko 4K/170 Hz (ir konsolėms patogų 4K/120 Hz režimą), VRR ir ALLM.

„UR9“ palaiko visus pagrindinius HDR formatus – HLG, HDR10, HDR10+ ir „Dolby Vision“, taip pat išmaniąsias „Dolby Vision IQ“ ir „HDR10+ Adaptive“ versijas, kurios reaguoja į aplinkos apšvietimą kambaryje.

Garso savybės maloniai nustebino ekspertus: čia įdiegta „Devialet 4.1.2“ akustinė sistema su atskirais į viršų nukreiptais garsiakalbiais, palaikomi „Dolby Atmos“ ir „DTS:X“ garso takeliai.

Europoje „UR9“ veikia su pačios „Hisense“ sukurta platforma „VIDAA“ – ji yra greita, operatyvi ir logiškai struktūruota. Čia yra visos pagrindinės srautinio perdavimo paslaugos bei programėlės vaizdo įrašų peržiūrai.

Tačiau yra ir trūkumų: nėra prieigos prie „Apple TV“ parduotuvės ir vartotojų įsigytų bibliotekų, todėl šio televizoriaus negalima naudoti filmų pirkimui ar nuomai. Muzikos srautinio perdavimo palaikymas ribotas: nėra „Spotify“, „Tidal“, „Apple Music“ ir „Qobuz“. Taip pat nėra programėlių debesų žaidimams (angl. cloud gaming). Vis dėlto „Freely“ funkcija leidžia transliuoti televizijos kanalus tiesiogiai per internetą be antenos.

Televizorius kainuoja šiek tiek daugiau nei 2000 JAV dolerių.

„TCL X11L“

Vokietijos ekspertas Herbertas Bisgesas iš hifi.de pabrėžia išties didžiulį kontrastą ir gerą antirefleksinę ekrano dangą, grynų spalvų buvimą „Filmmaker“ režimu bei faktą, kad šis televizorius yra šviesesnis už kitus.

Naujojo flagmano „TCL X11L“ ekranas yra bene geriausia, ką gamina pačios kompanijos ekranų padalinys CSOT. Ekranas nuo krašto iki krašto turi mini šviesos diodų apšvietimą su daugiau nei 11000 individualiai pritemdomų zonų. Jo blizgus paviršius pasižymi stipria antirefleksine danga, o viduje įdiegta naujausia kvantinių taškų technologija, užtikrinanti maksimaliai ryškias spalvas.

„Net jei vertinimas naudojant programą „Calman“ rodo 97,38 procento aprėptį, matavimo taškai atskleidžia, kad TCL spalvų gama viršija DCI-P3 ribas. Tai suteikia spalvoms papildomo švytėjimo ir sodrumo“, – rašo specialistas.

„X11L“ pasiekia rekordinį ryškumą – 9000 nitų. Tačiau tai įmanoma tik trumpam, esant optimizuotiems nustatymams dinaminiame režime. Matavimai parodė vertę nuo 8800 iki 8900 nitų 75 colių panelei, nors didesniuose modeliuose rodikliai turėtų pasiekti 10000 nitų.

Energijos suvartojimas tiesiogiai priklauso nuo vaizdo nustatymų. Spalvotam HDR bandomajam vaizdui testuotojas išmatavo 246 W galią „Filmmaker“ režimu, esant visiškam ryškumui. Dinaminiame režime jis gavo apie 350 W.

Televizorius pasižymi 4K raiška (3840 x 2160 pikselių), yra prieinamas 75, 85, 98 colių dydžio, palaiko HDR, HDR10, HLG, HDR10+, „Dolby Vision“, o jo kadrų dažnis siekia 120 Hz / 144 Hz / 165 Hz. Įrenginyje yra 4 vienetai HDMI 2.1 vaizdo įvesčių.

Kaina, deja, yra astronominė – 7000 eurų.

„LG MRGB95“

Šis aukščiausios klasės televizorius su dideliu ekranu vietoj „Mini LED“ apšvietimo naudoja „RGB Mini LED“ technologiją. Rinkoje jis pasirodė trijų variantų: su 75, 86 ir 100 colių įstrižaine. Suprantama, kad tokia televizoriaus panelė skirta erdvioms, gerai apšviestoms patalpoms, rašo cnet.com.

Dėl RGB naudojimo įrenginys užtikrina ryškias, sodrias spalvas ir garantuoja 100 procentų BT.2020, DCI-P3 bei „Adobe RGB“ spalvų erdvių aprėptį. Ekranas puikiai rodo vaizdą tiesiog saulės užlietose patalpose, išlaikydamas kontrastą ir išvengdamas „išblukimo“ efekto.

„LG MRGB95“ turi „Alpha 11 AI Processor Gen 3“ lustą, atsakingą už turinio raiškos didinimą ir šviesos diodų valdymą, siekiant išvengti spalvų iškraipymų.

Modelis veikia „webOS“ platformos pagrindu, kuri siūlo plačias personalizavimo galimybes, balso atpažinimo funkciją („Voice ID“) ir integruotus dirbtinio intelekto pokalbių robotus.

Trūkumų, deja, yra. Pirma, aukšta kaina, lyginant su standartiniais LED ir net kai kuriais OLED televizoriais. Antra, vietinio pritemdymo zonų skaičius viršija 1000, o tai nusileidžia konkurentams (pavyzdžiui, „TCL QM8L“, siūlančiam iki 4000 zonų). Trečia, juodos spalvos lygis galėtų būti geresnis – nepaisant pagerinto kontrasto, televizorius negali užtikrinti tos gilios, „rašalinės“ juodos spalvos, kuri būdinga pačių šviesą skleidžiančių OLED panelių ekranams.

Kaina – nuo 5000 JAV dolerių.